XVI–XVII a.
Ožalas E., Montvilaitė-Zaveckienė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vidinio kiemo archeologinių tyrimų 2006–2007 m. ataskaita, radinio inv. Nr. M18.
Konservavo Arūnas Puškorius, rest. prot. Nr. 282/8123 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Ant movos išlikusią medieną nustatė dr. Rūtilė Pukienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Pirmoji vandentiekio trasa į Vilniaus Žemutinę pilį buvo nutiesta XVI a. ketvirtajame dešimtmetyje. Vandentiekio trasos vamzdžiai būdavo daromi iš pušinių rąstų, išgręžiant šerdį. Rastų vamzdžių skersmuo svyravo tarp 25–36 cm, ilgis siekė net 9 m. Tarpusavyje vamzdžiai būdavo sujungiami metalinėmis cilindro formos movomis, ties viduriu turinčiomis iškilų žiedą. Taip jungti vandentiekio vamzdžiai Vilniuje naudoti iki XIX a. pradžios.
Norint sujungti du medinius vamzdžius, movas reikėdavo įkalti į medinį vamzdį. Mova būdavo įkalama į vamzdį taip, kad apjuostų pragręžtą skylę. Todėl vandentiekio vamzdyje išgręžtos skylės skersmuo svyruoja tarp 8–9 cm, o metalinių movų skersmuo svyruoja tarp 11–17 cm. Montuojant vandentiekio trasą į iškastą griovį būdavo guldomi dar nesujungti vamzdžiai. Tarp vamzdžių mova įstatoma taip, kad apjuostų abiejuose vamzdžiuose pragręžtas skyles. Tada reikėdavo movą įkalti į vamzdžius. Būdavo smūgiuojama į antro medinio vamzdžio galą, priešingą negu statoma mova. Taip pamažu mova įlįsdavo į abu vamzdžius. Ties movos viduriu esantis iškilus žiedas movai suteikdavo tvirtumo. Į medinius vamzdžius įkalama mova nelinkdavo, išlaikydavo savo formą. Kadangi mova turėdavo įlįsti į abu vamzdžius, ties movos viduriu esantis iškilus žiedas neleisdavo movai per daug įlįsti į vieną iš vamzdžių.
Vandentiekio vamzdžių movos konstrukcija XVI–XVIII a. nepakito, tačiau įvairavo jų dydžiai. Pačios didžiausios buvo pirmojo vandentiekio (1529–1534) vamzdžius jungusios movos. Jų skersmuo svyruoja tarp 150–170 mm. Kitų movų dydis svyravo tarp 120–140 mm, ilgis – tarp 10–13 cm, skersmuo – tarp 11–17 cm. Šių movų nepavyko išskirti pagal laikotarpius.
Viena iš movų, naudota kaip kampinė jungtis, buvo rasta 2006 m. Valdovų rūmų vidiniame kieme. Jos ilgis 10,3 cm, skersmuo 14 cm. Atlikus ant movos išlikusios medienos tyrimus, paaiškėjo, kad mova jungė du pušinius vamzdžius. Iš viso Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje archeologai rado 60 vandentiekio movų ir jų dalių. Iš jų tik keturios aptiktos kartu su mediniais vandentiekio vamzdžiais.
Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Butrimaitė R. „Vilniaus miesto vandentiekis. Archeologinių ir istorinių duomenų sintezė“, in: Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha. Mokslinių straipsnių rinkinys, sudarytoja D. Steponavičienė, Vilnius, 2007, p. 191–195.
Urbanavičius V. „Šuliniai ir vandentiekis“, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sudarė V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 160–162.
Pukienė R., Ožalas E. „Vandentiekis Vilniaus Žemutinėje pilyje XVI–XVII a.“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 3, comparavit G. Striška, Vilnae, MMXIV (atiduota spaudai).
