Aktualu iki 2014-07-20

XV a. 2 p.
Vario lydinys
Aukštis 1,2 cm, skersmuo 1,4 cm
Blaževičius P., Bugys P., Kaminskaitė I. Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų 2006–2008 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. M 1652.
Konservavo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 352/6933 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Nedidelis antpirštis buvo rastas 2008 m., tyrinėjant į šiaurę nuo Valdovų rūmų rytų korpuso esančią teritoriją. Tokius ir panašius metalinius antpirščius, skirtus siuvėjų pirštams apsaugoti, Vakarų Europoje imta plačiai naudoti XV amžiuje. Tuo metu didžiausias antpirščių gamybos centras veikė Niurnberge (Vokietija). Nuo XVII a. antpirščiais ima garsėti ir Olandija.

Lietuvoje antpirščių rasta ne tik miestuose, bet ir XV–XVI a. laidojimo paminkluose (Alytaus, Alovės, Kukių, Kurklintiškių, Rumšiškių, Skrebinų ir kt.). Įdomu tai, kad įprastai tokių dirbinių aptinkama vyrų kapuose. Tad ši įkapė tarsi byloja, kad siuvėjai dažniausiai buvo vyrai.

1568 m. graviūra, vaizduojanti antpirščių gamintojus
In: Amman J., Sachs H. Eygentliche Beschreibung aller Stände auff Erden, hoher und nidriger, geistlicher und weltlicher, aller Künsten, Handwercken und Händeln..., Frankfurt am Main, 1568.

Siuvėjas su antpirščiu, XVII a. knygos iliustracija
In: Die Hausbücher der Nürnberger Zwölfbrüderstiftungen, Amb. 279.2°, Folio 154 recto (Landauer I).

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
Amman J., Sachs H. Eygentliche Beschreibung aller Stände auff Erden, hoher und nidriger, geistlicher und weltlicher, aller Künsten, Handwercken und Händeln..., Frankfurt am Main, 1568, http://www.digitalis.uni-koeln.de/Amman/amman_index.html (žiūrėta 2014-06-16).
Die Hausbücher der Nürnberger Zwölfbrüderstiftungen, Amb. 279.2°, Folio 154 recto (Landauer I), http://www.nuernberger-hausbuecher.de/75-Amb-2-279-154-r (žiūrėta 2014-06-16).
Svetikas E. Alytaus kapinynas: christianizacijos šaltiniai. Monografija, Vilnius, 2003. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Stiklinių apyrankių fragmentai

20250519

Stiklo masę išgauti išmokta II tūkstantmetyje prieš Kristų Egipte ir Artimuosiuose Rytuose. Stikliniams dirbiniams pagaminti reikėjo trijų pagrindinių komponentų – smėlio (silicio dioksido SiO₂), sodos (natrio karbonato Na₂CO₂) ir potašo (kalio karbonato K₂CO₃). Spalvą stiklui suteikdavo įvairių metalų (pavyzdžiui, švino, alavo ir kt.) oksidai. Iš stiklo masės gaminti ne tik indai, bet ir papuošalai. Labiausiai paplitę buvo įvairių spalvų, vienspalviai arba daugiaspalviai, stiklo karoliukai. Taip pat stiklinės apyrankės.
Tyrinėtojai pastebi, kad stiklinės apyrankės buvo paplitusios didelėje Europos dalyje ir būdingos tiek krikščioniškos, tiek pagoniškos, tiek ir musulmoniškos (pavyzdžiui, Pirėnų pusiasalyje) kultūros regionams. Šių dirbinių įvairovė buvo gana didelė. Apyrankių lankeliai – apvalaus, ovalaus, kvadratinio, pusapvalio skersinio pjūvio formos, lygūs, neornamentuoti, tordiruoti arba puošti spalvoto stiklo įvijomis.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2014-07-14 Atnaujinta: 2014-07-11 14:28
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika