Vaško luitas

Vaško luitas
Aktualu iki 2014-07-27

XVII a. 2 p.
Svoris 209,9 g, aukštis 51 mm, skersmuo ties centru 82 mm
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos 1995 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 1038.

Dvigubo nupjauto kūgio formos vaško lydinį archeologai rado 1995 m. Valdovų rūmų vakarų korpuso šiaurinio priestato latrinoje (tualete). Tai vienintelis toks artefaktas, datuojamas Naujaisiais laikais, ne tik Vilniaus Žemutinėje pilyje, bet ir visoje Lietuvoje.

Pagal svorį šis lydinys atitinka apytiksliai pusę svaro. Tyrėjų nuomone, toks vaško lydinys byloja apie tai, kad būdavo prekiaujama ir nedideliais vaško gabalais. Iki šiol daugiausia žinota apie prekybą vašku su užsieniu, kai mato vienetas buvo kur kas didesnis – akmuo (16 kg).

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas
Rentgeno nuotraukos autorius Tomas Giliazetdinov

Panaudoti šaltiniai ir literatūra:
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos 1995 m. archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 1996.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1994–1995 metų tyrimai), Vilnius, 1999, p. 80–81, pav. 150. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Marsas ir Venera

Marsas ir Venera

20251103

Po 64 metų Romos gaisro imperatorius Neronas (54–68) pradėjo didžiules statybas ant Eskvilino kalvos. Didingo komplekso svarbiausiu statiniu tapo Aukso rūmai (lot. Domus Aurea), kurių puošybai gausiai naudotas auksas, o sienos ir lubos buvo dekoruotos stiuko lipdiniais ir freskomis. Tačiau vos po kelerių metų mirus Neronui statybos darbai buvo sustabdyti. Didžiulis kompleksas su rūmais ir kitais pastatais palaipsniui užstatytas, o Aukso rūmai atsidūrė po žeme. Tik XV a. pabaigoje juos naujai atrado Renesanso dailininkai, kurie tyrinėjo ir kopijavo antikines freskas. Vėlesniais amžiais susidomėjimas šiomis freskomis tik didėjo.
 
XVIII a. aštuntame dešimtmetyje Romos antikvaras Ludovikas Miris (Ludovico Mirri, 1738–1786) pradėjo kasinėjimus buvusių imperatoriaus Nerono rūmų vietoje. 1774 m. jis pakvietė dailininką Pranciškų Smuglevičių ir architektą Vinčencą Breną (Vincenzo Brenna, 1747–1820) nupiešti atrastas antikinio pastato freskas. Piešiant buvo atkurtos ir trūkstamos freskų dalys. Remdamasis dailininkų sukurtais piešiniais, grafikas Markas Karlonis (Marco Carloni, 1742–1796) parengė grafikos darbus, kuriuos atskirame albume „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ (Vestigia delle terme di Tito e loro interne pitture) 1776 m. Romoje išspausdino L. Miris. Iš viso leidinyje publikuoti 59 Aukso rūmų sieninės tapybos vaizdai.

 

Plačiau

Publikuota: 2014-07-21 Atnaujinta: 2014-07-11 14:37
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika