XV a. I p.
Blaževičius P., Bugys P., Kaminskaitė I. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. LDK valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2006–2008 m. ataskaita (ataskaita rengiama), radinio inv. Nr. M 1078.
Konservavo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 311/5785 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Geležinis skiltuvas – paprastas, bet labai svarbus įrankis ugniai įkurti – Europoje paplito I tkstm. pr. Kr. pabaigoje, o pirmaisiais mūsų eros amžiais plačiai paplito ir Rytų bei Šiaurės Europoje. Pirmieji geležiniai skiltuvai buvo lazdelės formos, o nuo apytiksliai V a. pradėti naudoti lanko ar kitokios formos skiltuvai.
2008 m., tyrinėjant plotą į šiaurę nuo Valdovų rūmų rytinio korpuso, rastas XV a. I p. metalinis skiltuvas. Nediduko, vos 6,3 cm ilgio ir 2,5 cm pločio, geležinio dirbinėlio „ašmenų“ forma primena kirvio ašmenis, o rankenėlė suformuota prie ašmenų privirinus tris metalinius žiedus. Žiedelių skersmuo – 1,2 cm.
Geležinis skiltuvas su gabalėliu titnago Viduramžiais atstodavo žiebtuvėlį ar degtukus. Skeliant skiltuvu į titnagą išgaunamos kibirkštys, jomis nesudėtinga uždegti tokias degias medžiagas kaip medžių žievių plaušas, pakulos, sausa žolė ar anglinė medvilnė.
Ugnies skėlimas skiltuvu. XVI a. altoriaus iš Hagno Šv. Jurgio bažnyčios (Prancūzija) fragmentas
Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Fr Haguenau Retable de l’Eglise Saint Georges – détail Sainte Famille, http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Fr_Haguenau_Retable_de_l%27Eglise_Saint_Georges_-_d%C3%A9tail_Sainte_Famille.jpg [žiūrėta 2014-06-12].
Gaidamavičius P. „Skiltuvas“, in: Gimtasai kraštas, 1937, Nr. 2/4 (14–16).
Tautavičius A. Vidurinis geležies amžius, Vilnius, 1996.
