XV a. vid.–XV a. II p.
Molis, glazūra
Montvilaitė E., Ožalas E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Valdovų rūmų vidinio kiemo archeologiniai tyrimai 2006–2008 m., radinio inv. Nr. 86
Koklis su šventosios nukirsdinimo scena padengtas rudos spalvos glazūra, yra kvadratinis – 17 x 17 cm dydžio, rastas 2006 m. rūmų vidiniame kieme. Ant jo pavaizduota šventoji klūpo sudėjusi rankas maldai, o jos egzekutorius, užsimojęs kalaviju, ruošiasi kirsti jai galvą. Figūros gana schematiškos, tik vyro aprangoje išsiskiria diržo sagtis, smailėjantys batai ir trumpo viršutinio drabužio klostės.
Sunku pasakyti, kurios šventosios gyvenimo scena pavaizduota, nes Jokūbo Voraginiečio „Aukso legendoje“, sukurtoje XIII a., aprašytos mergelių kankinių – šv. Barboros, šv. Agnietės, šv. Daratos ir šv. Kotrynos – gyvenimo istorijos labai panašios, o koklyje pavaizduotam įvykiui nustatyti trūksta papildomų detalių.
Šv. Barbora, manoma, gyvenusi I a. Mažojoje Azijoje. Jos tėvas pagonis Dioskuras uždarė dukterį į bokštą, norėdamas apsaugoti nuo gerbėjų. Pas ją, gyvenančią tame bokšte, slapta lankėsi Bažnyčios Tėvo Origeno mokinys, jis Barborą atvertė į krikščionybę ir pakrikštijo. Tėvas labai dėl to užpyko ir Barborai teko bėgti nuo jo rūstybės. Ji pasislėpė uolos plyšyje, bet piemuo išdavė jos slėptuvę. Tėvas ištraukė dukterį už plaukų ir perdavė romėnų valdžiai. Barbora atsisakė išsižadėti savo tikėjimo, buvo kankinama ir galop nukirsdinta tėvo kardu. Todėl tėvą staiga nutrenkė žaibas, o kūną sunaikino liepsna.
Tikima, kad šv. Barbora saugo nuo staigios mirties ir ugnies, todėl ikonografijoje ji būna pavaizduota su taure ir ostija, simbolizuojančiomis paskutinio sakramento suteikimą, tačiau populiariausias siužetas – galvos nukirsdinimas: tėvas vaizduojamas užsimojęs lenktu rytietišku kardu ir su turbanu ant galvos.
Šv. Darata gyveno IV a. Kapadokojoje. Garsėjo savo pamaldumu ir grožiu. Miesto valdytojas Fabricijus liepė jai pasirinkti: arba garbinti pagonių dievus, arba mirti. Darata atsakė, kad su džiaugsmu pasirenka mirtį, nes tada amžiams galėsianti susijungti su Kristumi, savo dangiškuoju sužadėtiniu rojaus soduose, kur gėlės ir vaisiai amžinai švieži. Vienas iš teisėjų, vardu Teofilijus, šaipydamasis paprašė atsiųsti rožių ir vaisių iš dangiškojo sodo, apie kurį kalbėjusi Darata. Atėjus į egzekucijos vietą įvyko stebuklas – pasirodė berniukas, nešinas pintinėle vaisių ir rožių, nors buvo žiema. Kai Teofilijus paragavo dangiškųjų vaisių, iškart atsivertė į krikščionybę, o po kurio laiko pats buvo nukankintas.
Individualūs šv. Daratos atributai – pintinė su rožėmis ir obuoliais. Gali būti vaizduojama su kankiniams būdinga palmės šakele ir karūna. Kai šv. Darata vaizduojama be kitų šventųjų, pintinėlę neša berniukas su kryžiaus pavidalo nimbu, tai rodo jį esant Kūdikėlį Jėzų. Mirties scenose vaizduojama klūpinti priešais budelį arba pririšta prie stulpo. Šv. Daratą dažniau mėgo vaizduoti Šiaurės Europos dailininkai. Ji globoja sodininkus ir daržininkus
Kotryna Aleksandrietė gyveno IV a. ir buvo nužudyta įsakius Romos imperatoriui Maksencijui. Manoma, kad buvusi karališkos kilmės, nuo pat mažens garsėjo grožiu ir dideliu protu, dėl to jos geidęs pats imperatorius. Kai Kotryna nesutiko tapti imperatorius žmona, ji buvo kankinama specialiu prietaisu, susidedančiu iš keturių ratų su aštriais metaliniais smaigais. Vėliau kalaviju jai buvo nukirsta galva.
Individualus šv. Kotrynos atributas – ratas su smaigais, dažnai vaizduojama su kalaviju ir karūna.
Dar viena nukirsdinta mergelė, šv. Agnietė, gyveno IV a. Romoje imperatoriaus Diokletiano krikščionių persekiojimo laikais. Pasak „Aukso legendos“, ją buvo įsimylėjęs Romos prefekto sūnus, tačiau ji jį atstūmusi. Jaunuolio tėvas supykęs ir liepęs garbinti romėnų dievus, tačiau Agnietė nepakluso ir buvo atiduota į Romos viešuosius namus. Agnietę nuogą vedžiojo miesto gatvėmis, tračiau jai užaugo ilgi vešlūs plaukai ir pridengė jos nuogumą. Mergelę bandyta sudeginti ant laužo, bet liepsna jos nelietė, galop jai buvo nukirsta galva.
Individualus Šv. Agnietės atributas – avinėlis. Gali būti vaizduojama su kankinystę simbolizuojančia palmės šakele ir kalaviju.
Šv. Agnietės kankinystė
http://tethys.imareal.sbg.ac.at/realonline/images/3000047.JPG
Šv. Kotrynos Aleksandrietės nukirsdinimas
http://media.vam.ac.uk/media/thira/collection_images/2006AH/2006AH4670_jpg_ds.jpg
http://www.wga.hu/art/a/altichie/1/4saints2.jpg
Šv. Barboros nukirsdinimas
http://images.metmuseum.org/CRDImages/ep/web-large/DP159770.jpg
Medžiagą parengė Eglė Zaveckienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra
Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, sudarė D. Ramonienė, Vilnius, 1997.
Voraginietis J. Aukso legenda, arba Šventųjų skaitiniai, iš lotynų k. vertė V. Gerliakienė, Vilnius, 2008.
