XVI a. vid.
Pušies ir ąžuolo mediena
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Ploto į pietus nuo I oficinos archeologinių tyrimų 2005–2009 m. ataskaita, radinio inv. Nr. Md. 288
Restauravo Deimantė Baubaitė ir Tomas Valatkevičius, rest. prot. Nr. 654/9427 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Dendrochronologinius ir medienos nustatymo tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
XVI a.–XVII a. pradžioje Vilniaus Žemutinėje pilyje statant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus ir valdovo dvarui priklausančius statinius naudoti pažangūs sanitariniai bei inžineriniai sprendimai. Šiuose statiniuose buvo uždaro tipo latrinos, juos pasiekė vandentiekio trasos. Šalia pastatų rasti uždari nuotekų, lietaus ir gruntinio vandens surinkimo kolektoriai.
Vienas didžiausių ir techniškai įdomiausių šio tipo statinių rastas į šiaurę nuo rūmų. Palei Radvilų (?) sklypą juosiančios tvoros pietinę sieną, iš vidinės sklypo pusės, 2002 m. atkasta dalis XVI a. vidurio sanitarinio įrenginio – nuotekų kolektorius. Atliekant archeologinius tyrimus 2002 m. rasta net 31 m ilgio jo atkarpa. 2008 m. į šiaurės vakarus nuo rūmų aptikta dar viena 12 m ilgio kolektoriaus atkarpa. Šiuo XVI a. 4–5 deš. statiniu buvo šalinamos nuotekos iš Radviloms priklausančio sklypo. Pietryčių ir šiaurės vakarų kryptimi orientuotas kolektorius buvo nutiestas nuo III oficinos (Radvilų rūmų) iki pilies vakarinę sieną juosiančios Vilnios. Kolektorius kirto apie 2 m storio Žemutinės pilies gynybinę sieną M38.
Kolektorius rėmėsi į 1,10–1,15 cm ilgio ir apie 35 cm skersmens pamatinius rąstus. Skersai paguldytuose rąstuose buvo iškirstos apie 60 cm ilgio iškartos, jose iš lentų sukonstruotas nuotekų lovys. Apytiksliai 40 cm pločio lovio dugną sudarė dvi gulsčios lentos, šonus – po vieną vertikalią apie 30 cm aukščio lentą. Šių lentų storis – 6–8 cm. Jų ilgis siekė net 8,6 m. Toks beveik 9 m ilgio segmentas rėmėsi į tris pamatinius rąstus – pagalves (po vieną galuose ir vienas centre). Konstrukcijos standumui tarp pagalvės ir šoninių lentų iš abiejų šonų panaudoti smailiojo trikampio pavidalo pleištai. Segmentų jungimosi vietose lovio lentų galai buvo su 15 cm ilgio išdrožomis, skirtomis sandarumui padidinti. Visas iš atskirų segmentų sujungtas kolektoriaus lovys buvo uždengtas skersiniais dangteliais. Tai viena greta kitos sudėtos 60–63 cm ilgio, vidutiniškai apie 40 cm pločio ir 4–5 cm storio lentos. Dalis jų šonuose turėjo išpjovas, tad, kaip ir ilgosios lentos, tarpusavyje jungėsi gana sandariai.
Kolektoriui panaudota ąžuolo ir pušies mediena. Iš ąžuolo pagaminta dauguma dangčių, o išilginės lentos, pagalvės, pleištai ir kai kurie dangčiai pagaminti iš pušies medienos. Dendrochronologinių tyrimų duomenimis, kolektoriui naudoti medžiai kirsti 1539 m. rudenį–1540 m. pavasarį.
Rūmuose eksponuojamos dvi konservuotos ir restauruotos šio statinio dalys.
Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas
Brėžinys Rasos Abramauskienės
Panaudota literatūra
Baubaitė D., Blaževičius P., Pukienė R. „Renesansinės kanalizacijos sistemos Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje tyrimai ir išsaugojimas“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. III, comparavit G. Striška, Vilnius, 2014 (atiduota spaudai).
Ožalas E., Steponavičienė D. „Drenažas, kanalizacija, asenizacija“, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rezidencija Vilniuje, sudarė V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 166–170, il. 256–257.
