Aktualu iki 2014-12-14

Italija, XV–XVI a.
Riešutmedis, geležis, intarsija, drožyba, vaškavimas
55 x 222 x 53 cm
Inv. Nr. VR-294
Pirminės apskaitos Nr. GEK 364

Eksponatą 2008 m. balandžio 2 d. iš Niccolina Gallori Turchi (Florencija, Italija) būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo Lietuvos dailės muziejus. 2009 m. eksponatas perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.

Skrynia yra universalus ir praktiškas baldas, kuriame laikyti įvairūs daiktai. Taip pat ant jos būdavo sėdima, rašoma. Skirtinguose kraštuose šio tipo baldas įvairiai kisdavo. Tai dažnai lemdavo vietinės medžiagos, meistrų įgūdžiai bei užsakovų poreikiai. Žinių apie skrynias yra jau iš Antikos bei Senovės Egipto šaltinių, tačiau jos ypač suklesti Viduramžių Europoje.

Italijoje skrynios vadintos kasonėmis (it. cassone). Pavadinimas kilęs nuo žodžio cassa, kurio pirminė reikšmė yra „dėžė“, „skrynia“. Kasonės naudotos iki maždaug XVII a. pabaigos. Nuo ankstyviausių laikų skrynios ne tik atlikdavo funkcionalią paskirtį, bet ir būdavo ryškūs interjero elementai, todėl įvairiai puoštos.

Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose saugoma kasonė – vienas seniausių muziejaus baldų. Manoma, kad ji sukurta XV–XVI a. ir yra puikus italų gotikos stiliaus pavyzdys. Dažnai kasonės būdavo dekoruojamos tapybos darbais, drožyba, kartais stiuko dekoru arba prabangiais audiniais, tačiau Viduramžiais italų kasonės išsiskirdavo kuklia forma bei saikingu dekoru. Būtent tokia ir yra ši skrynia.

Tai korpusinis stačiakampis baldas, kurio viršutinė dalis yra lygi su į viršų atsidarančiu dangčiu. Priekinė kasonės dalis padalyta į penkis aprėmintus keturkampius, kurių kiekvieno viduje yra po keturkampį, puoštą intarsijos technika. Manoma, kad ši technika galėjo atsirasti XIV a. Sienoje (Italija). Tai iš skirtingų medienos rūšių pagamintų plonų plokštelių jungimas į vieną ornamentą arba piešinį. Neretai meistrai dar ir dažydavo medieną augalinės kilmės dažais. Be kuklių intarsijos papuošimų šių baldų apačioje bei šonuose, kasonių priekinės dalies kraštuose bei šoninėse plokštumose naudoti kuklūs gotikinės drožybos intarpai.

Tokios kasonės dažnai būdavo statomos aplink lovą, kaip galima pamatyti ne viename XV–XVI a. paveiksle. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti Sienoje dirbusio dailininko Sano di Pietro (1406–1481) paveikslas, vaizduojantis Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimą. Ant tokių kasonių dažnai dar būdavo uždedamas puošnus kilimas arba audinys, kad būtų patogiau sėdėti.

Kasonę galima pamatyti Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų antrame aukšte esančioje Gotikinėje antikameroje.

Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Colsman E. Schnellkurs Möbel. Kleine Stilgeschichte des europäischen Möbels, Köln, 2005, S. 34–37.

Dailės žodynas, atsakomoji redaktorė J. Mulevičiūtė, Vilnius, 1999, p. 191.
Faenson L. Italian cassoni from the art collections of soviet museums, Leningrad, 1983, p. 5–21.
Fuga A. Techniki i materiały, Warszawa, 2008, s. 198–199. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kabutis-amuletas iš kiškio šokikaulio

20250414

2019–2020 m. Valdovų rūmų muziejuje vykę archeologiniai tyrimai buvo dosnūs atradimų. Šių tyrimų rezultatai ne tik papildė iki tol sukauptas žinias apie Vilniaus Ankstyvosios mūrinės pilies (XIII a. pab. – XIV a. pr.) aplinkos raidą, bet ir pradžiugino iki tol šioje teritorijoje nematytais radiniais. Vienas tokių – tai kaulinis kabutis-amuletas. Dirbinys pagamintas iš kiškio pėdos kaulo – šokikaulio, viename jo gale išgręžiant skylę pakabinimui.

 

Plačiau

Publikuota: 2014-12-08 Atnaujinta: 2014-12-05 17:28
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika