Knygos susegimas

Knygos susegimas
Aktualu iki 2014-12-21

XVI–XVII a.
Ilgis 3 cm, plotis 0,8 cm, plokštelės storis 0,1 mm
Rackevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso prieigų archeologinių tyrimų 2002 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 2960.
Konservavo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 282/4451 (Pilių tyrimų centras „Lietuvos pilys“)

Ši knygos susegimo dalis rasta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų šiaurės korpuso prieigose, maišytų žemių sluoksnyje, kuriame gausu XVI–XVII a. radinių, ir priklausė minėto laikotarpio nedidelio dydžio knygai (greičiausiai maldaknygei).

Valdovų rūmų teritorijoje aptikti knygų susegimai skirstomi į penkis pagrindinius tipus. Šis eksponatas priklauso pirmam tipui. Jo jungiamoji dalis susideda iš stačiakampio formos kabliuko, kuris jungėsi prie stačiakampio formos angos. Šis elementas neturi lanksto, būdavo tvirtinamas tiesiogiai prie odinio dirželio. Odinis dirželis būdavo dedamas tarp dviejų šio susegimo plokštelių, jas abi sutvirtinant maža vinimi. Tokiu būdu dirželis būdavo užfiksuojamas ir negalėdavo išslysti net ir stipriau tempiant.

Šio knygos susegimo elemento paviršius yra paprastas, lygus, be puošybos detalių. Apkalas šiek tiek deformuotas, tačiau galima matyti, jog stačiakampio formos dirbinio galas yra stilizuotos šakutės pavidalo. Tokio tipo galai būdingi beveik visų laikotarpių knygų susegimams, mažai keitėsi amžių tėkmėje.

Daugiau apie šio tipo knygų apkalus (jų paskirtį bei puošybą)

Medžiagą parengė Laura Grybauskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Adler G. Handbuch Buchverschluss und Buchbeschlag, Wiesbaden, 2010.
Prideaux S. T. An historical sketch of bookbinding, London, 1893. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Marsas ir Venera

Marsas ir Venera

20251103

Po 64 metų Romos gaisro imperatorius Neronas (54–68) pradėjo didžiules statybas ant Eskvilino kalvos. Didingo komplekso svarbiausiu statiniu tapo Aukso rūmai (lot. Domus Aurea), kurių puošybai gausiai naudotas auksas, o sienos ir lubos buvo dekoruotos stiuko lipdiniais ir freskomis. Tačiau vos po kelerių metų mirus Neronui statybos darbai buvo sustabdyti. Didžiulis kompleksas su rūmais ir kitais pastatais palaipsniui užstatytas, o Aukso rūmai atsidūrė po žeme. Tik XV a. pabaigoje juos naujai atrado Renesanso dailininkai, kurie tyrinėjo ir kopijavo antikines freskas. Vėlesniais amžiais susidomėjimas šiomis freskomis tik didėjo.
 
XVIII a. aštuntame dešimtmetyje Romos antikvaras Ludovikas Miris (Ludovico Mirri, 1738–1786) pradėjo kasinėjimus buvusių imperatoriaus Nerono rūmų vietoje. 1774 m. jis pakvietė dailininką Pranciškų Smuglevičių ir architektą Vinčencą Breną (Vincenzo Brenna, 1747–1820) nupiešti atrastas antikinio pastato freskas. Piešiant buvo atkurtos ir trūkstamos freskų dalys. Remdamasis dailininkų sukurtais piešiniais, grafikas Markas Karlonis (Marco Carloni, 1742–1796) parengė grafikos darbus, kuriuos atskirame albume „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ (Vestigia delle terme di Tito e loro interne pitture) 1776 m. Romoje išspausdino L. Miris. Iš viso leidinyje publikuoti 59 Aukso rūmų sieninės tapybos vaizdai.

 

Plačiau

Publikuota: 2014-12-15 Atnaujinta: 2014-12-14 20:22
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika