Vienanarės žirklės

Aktualu iki 2014-12-07

XIV a. pab.–XV a. pr.
Geležis
Ilgis 10,4 cm, plotis 3,5 cm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigų 2002 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 1284.
Restauravo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 196/2241 (Pilių tyrimų centras „Lietuvos pilys“)

Šios vienanarės žirklės aptiktos 2002 m. atliekant archeologinius tyrimus plote į rytus nuo Valdovų rūmų rytų korpuso, XIV a. pab.–XV a. pr. kultūriniame sluoksnyje. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje vienanarių žirklių arba jų fragmentų rasta ir daugiau.

Vienanarės žirklės Europoje buvo naudojamos jau bronzos amžiuje. Seniausios išlikusios tokio tipo žirklės datuojamos 1000 m. pr. Kr. Pirminė vienanarių žirklių paskirtis buvo avių kirpimas. Vėliau šis įrankis imtas taikyti ir drabužiams sukirpti, plaukams kirpti bei kitoms higienos reikmėms tenkinti, taip pat įvairiausiems buities darbams atlikti.

Iš kasdieninės apyvokos vienanarių žirklių ilgą laiką neišstūmė ir XIII–XIV a. Europos teritorijoje paplitusios dvinarės žirklės.

Petites Heures de la reine Anne de Bretagne, 1401–1500, Prancūzijos nacionalinės bibliotekos Rankraščių skyrius, NAL 3027

De Luc J. Book of Hours, Paris, 1524, Nyderlandų Karalystės nacionalinė biblioteka (Haga), RMMW, 10 F 33

Codex Vindobonensis, series nova 2644: Les Vêtements de lin, 1370–1400, Austrijos nacionalinė biblioteka (Viena)

De Lorris G., Le Meung J. Roman de la Rose, apie 1380, Britų biblioteka (Londonas, Didžioji Britanija)

Lietuvoje vienos seniausių vienanarių žirklių rastos Gibaičių (Šiaulių r.) kapinyne moters kape. Jos datuojamos 220–300 m. pr. Kr. Šių įrankių arba jų dalių gausiau aptikta XIII–XIV a. ir vėlyvesniuose archeologiniuose paminkluose.

Vienanares žirkles sudarė dvi geležtės, pereinančios į rankenas, galuose sujungtas spyruokliuojančiu lankeliu. Senieji amatininkai žirkles paprastai gamindavo iš kaliosios geležies, kartais su plieno ašmenimis, taip norėdami užtikrinti reikiamą kilpos spyruokliavimą bei ašmenų tvirtumą. Plieno ašmenys ilgiau išlikdavo aštrūs, o atšipę galėjo būti vėl pagalandami.

Ilgus amžius vienanarių žirklių forma menkai pakito. Tik nuo XIV a. rankenos pradėtos gaminti kiek ilgesnės negu geležtės, taip pastarosiose sukoncentruojant didesnę kirpimo jėgą. Dirbinio dydis bei forma kiek skyrėsi, priklausomai nuo jo paskirties. Avikirpės žirklės turėdavo ilgesnes ir smailesnes geležtes, kad geriau lįstų į avies vilną, o drabužiams sukirpti naudotos žirklės su ilgais ir plačiais ašmenimis, leidžiančiais kirpti tiesia linija. Higienos reikmėms tenkinti ir įvairiems smulkiems buities darbams atlikti naudotos mažesnių matmenų vienanarės žirklės.

Ir šias Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rastas žirkles reikėtų priskirti prie universalių buities įrankių grupės.

Pristatomas archeologinis radinys nuo 2013 m. eksponuojamas Valdovų rūmų muziejaus istorinės ir architektūrinės raidos ekspozicijoje.

Medžiagą parengė Jurgita Kalėjienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Beaudry M. C. Findings: The Material Culture of Needlework and Sewing, London, 2007.
Cowgill J., Neergaard M., Griffiths N. Knives and Scabbards: Medieval Finds from Excavations in London, London, 2008.
Michelbertas O. Senasis geležies amžius Lietuvoje, Vilnius, 1986.
Vitkūnas M. „Kernavės miestas XIII–XIV amžiuje“, in: Musninkai. Kernavė. Čiobiškis (serija „Lietuvos valsčiai“), sudarytojai S. Buchaveckas, J. Barbaravičienė, P. Krikščiūnas, Vilnius, 2006, p. 63–124.

Eksponatas publikuotas:
Tarp kasdienybės ir prabangos. Restauruoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai, sudarytojas A. Puškorius, Vilnius, 2011, p. 119, il. 312.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Sudegę karūniniai kokliai

20240909

Tvenkinio viduje susidariusiuose kultūriniuose sluoksniuose aptikta gausybė radinių, iš jų išsiskiria stipriai sudegusių karūninių koklių grupė. Jie buvo puošti ažūriniu masverku, padengti vienspalve, tikėtina, rudai žalsva ar žalia glazūra. Nuo didelio karščio kokliai stipriai deformavosi, molio masė perdegė, glazūra išsilydė, pakeitė spalvą ir įgavo stiklišką pavidalą.

Plačiau

Publikuota: 2014-12-01 Atnaujinta: 2014-11-28 14:31
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika