XVI a. II ketv.
Koklio aukštis 32,8 cm, plotis 19,4 cm, gylis 7,3 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1989–1990 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 211/1.
Restauravo Raimonda Rudokaitė, rest. prot. Nr. 5/33 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Atliekant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijos kasinėjimus, rastas renesansinis neglazūruotas lovinis koklis datuojamas XVI a. II ketvirčiu. Jame vaizduojamas šv. Jurgis. Arkos formos nišoje pavaizduotas raitas šventasis, iškeltoje rankoje laikantis kalaviją, po žirgo kojomis guli drakonas, iš jo nasrų kyšo sulūžusi ietis, kiek tolėliau stovi mergelė su avinėliu rankose.
Šv. Jurgis – krikščionių karžygys, kankinys, Rytų bažnyčioje žinomas kaip šv. Georgijus. Legenda apie jį, kaip apie nekaltųjų gynėją, krikščionybės nešėją, buvo populiari nuo XI a. visoje Europoje kryžiaus žygių laikotarpiu. Pirmiesiems krikščionims drakonas, perdurtas šv. Jurgio ietimi, simbolizavo gėrio pergalę prieš blogį, kartu įprasmino perėjimą iš stabmeldystės į krikščionybę. Ilgainiui tikroji prasmė užsimiršo, ir šv. Jurgis pradėtas tapatinti su Persėjumi. Antikizuota legenda pasklido maždaug XIII amžiuje. Ji ir vaizduojama muziejaus turimame koklyje. Pasakojama, kad Silenės miesto (Libija) orą nuodijęs drakonas. Todėl gyventojai, norėdami jam įsiteikti, privalėjo siųsti aukas iš pradžių po dvi avis per dieną. Vėliau, kai šių beveik neliko, miesto gyventojai pradėjo siųsti jam po vieną avį ir savo dukras bei sūnus kasdien. Vieną dieną kaip auka slibinui burtu keliu išrinkta karaliaus dukra. Ji buvo išlydėta apsirėdžiusi nuotakos drabužiais. Karalaitei priartėjus prie slibino irštvos, pasirodė šv. Jurgis ir persižegnojęs persmeigė ietimi slibiną. Karalaitė, šv. Jurgiui liepus, pririšo prie žvėries kaklo savo juostą, kuri stebuklingu būdu sulaikė drakoną. Ir jis, kaip šunytis (kartais teigiama kaip ėriukas), atvestas į miestą. Silenės gyventojams sutikus apsikrikštyti, pabaisai buvo nukirsta galva.
Šv. Jurgis dažniausiai dailininkų vaizduojamas su šarvais, ant balto žirgo, su kalaviju rankoje, sulaužyta ietis numesta ant žemės, dalis jos įsmigusi į siaubūną. Drakonas paprastai su sparnais, ilgu liežuviu ir uodega, jo kūnas padengtas žvynais.
Kasinėjant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritoriją rasta ir daugiau tą patį epizodą fiksuojančių renesansinių koklių. Aptiktas ir Gotikos laikotarpio koklis šv. Jurgio tematika, jame šventasis vaizduojamas su Viduramžius menančiais šarvais, ypač mėgtais Šiaurės Europos dailėje.
Manoma, kad šv. Jurgis gyveno III–IV a. sandūroje Kapadokijoje (dabart. Turkija), tačiau nėra išlikusių tikslių žinių apie šventojo gyvenimą bei kankinystę. Kultas po truputį pradėjo formuotis nuo VI a., ypač sustiprėjo VIII a. popiežiui Zacharijui (741–752) perkėlus, kaip spėjama, šventojo galvos relikvijas į Velabro Šv. Jurgio bažnyčią Romoje (Italija).
Šv. Jurgis yra Didžiosios Britanijos globėjas ir antrasis po šv. Kazimiero Lietuvos globėjas, kurio šventė švenčiama balandžio 23 dieną.
Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, sud. D. Ramonienė, Vilnius, 1997, p. 147.
Carr-Gomm S. The Hutchinson Dictionary of Symbols in Art, Oxford, 1996, p. 100–101.
„The Life of S. George“, in: Medieval Sourcebook. The Golden Legend, vol 3, https://legacy.fordham.edu/halsall/basis/goldenlegend/GL-vol3-george.asp [žiūrėta 2015 11 10].
The Catholic Encyclopedia. An International Work of Reference on the Constitution, Doctrine, Discipline, and History of the Catholic Church, vol. 6, New York, 1907, p. 453–455.
„The Martyrdom of St. George: Introduction“, in: Saints` Lives in Middle English Collections, http://d.lib.rochester.edu/teams/text/whatley-saints-lives-in-middle-english-martyrdom-of-st-george-introduction [žiūrėta 2015 11 10].
„To the Glory of Saint George“, in: Dragons and dragon lore, http://www.sacred-texts.com/etc/ddl/ddl17.htm [žiūrėta 2015 11 17].
