XIV–XV a.
Dydis 26,2 x 12,9 x 7,6 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1990 m. tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 1739.
Konservavo Aušra Lukaitytė, rest. prot. Nr. 789/12140
Lietuvoje iki XVI a. pradžios statinių mūrinių sienų paviršius dažniausiai būdavo netinkuotas. Jau XIV a. antroje pusėje mūro sienose atsiranda perdegtų juodos arba tamsiai rudos spalvos plytų, naudotų mūro faktūrai įvairinti. Ankstyviausias iki šiol išlikęs tokio mūro fragmentas rastas Trakų Salos pilies centriniuose rūmuose. Perdegtos juodos arba tamsiai rudos spalvos plytos čia dar nesudarė jokio rašto. Į Lietuvą šis sienų puošimo būdas per Ordino valdomas žemes atkeliavo iš Šiaurės Vokietijos, kur žinomas nuo XIII a. pabaigos.
XV a., įsigalėjus gotikiniam plytų rišimo būdui, mūrijant sienas būdavo kuriami rombo, zigzago, ikso ir kitų formų kiliminio piešinio motyvai. Sienų paviršiaus kiliminiam piešiniui išgauti naudoti tik perdegtų plytų trumpainiai. Tokiam tikslui naudotų ilgainių nerasta.
Daugelio XV a. pabaigos – XVI a. mūrinių gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų fasadai puošti sudėtingais perdegtų plytų raštais. Puošniausiais raštais dekoruoti sakralinės paskirties pastatai. Manoma, kad specialiai perdegtos plytos nebuvo gaminamos. Degant plytas, tos, kurios būdavo arčiau pakuros, perdegdavo. Vieno plytų degimo cikle būdavo išdegama apie 5 proc. perdegusių plytų.
Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje archeologai rado perdegtų plytų. Viena iš tokių plytų be braukų aptikta rūmų pietų korpuso XIV–XV a. sluoksniuose. Galima spėti, kad perdegtų plytų raštais puošti ir XIII a. pabaigoje – XV a. Ankstyvosios pilies kieme stovėję rezidenciniai reprezentaciniai pastatai, ir XVI a. pradžios vėlyvosios gotikos stiliaus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai.
Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra
Abramauskas S. Mūrinės statybos raida Lietuvoje XIII–XVI a., Vilnius, 2012, p. 115–116, pav. XLIV, XLV.
Levandauskas V. Lietuvos mūro istorija, Kaunas, 2012, p. 282–285, il. 266–271, 273.
