Žiedai su svastikomis

Aktualu iki 2015-12-13

XIV a. pab. – XV a.
Vario lydinys
Žiedų skersmuo 2,05 ir 2,1 cm
Blaževičius P., Gendrėnas G., Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. II oficinos (dvariškių rūmų) 2003–2005 m. tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. M 13.
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Rytų ir šiaurės korpusų prieigų 2006–2008 m. tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. M 1081.
Konservavo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 40/8813 ir Nr. 293/5767 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijoje galima išvysti du žiedus su svastikomis. Archeologai juos rado durpių sluoksniuose.

Žiedai pagaminti iš vario lydinių, yra beveik vienodo dydžio ir stilistikos. Svastikos sukasi į dešinę pusę. Analogiškos formos žiedų su svastikos simboliu taip pat aptikta Vilniuje, tyrinėjant Bokšto gatvės kapinyną, Kernavės gyvenvietės Pajautos slėnyje, Naugarde, Ašmenėlio pilkapyje, Rogotino pilkapyje, Aukso ordos Zlatinos kapinyne.

Svastika – saulės, ugnies simbolis, būdingas įvairioms kultūroms Europoje ir Azijoje, aptinkamas ir kitur pasaulyje, plačiai žinotas ir naudotas tūkstančius metų. Šiuo simboliu būdavo puošiami ne tik papuošalai, bet ir buities dirbiniai.

Baltų kraštuose šiuo simboliu nuo II–III a. dekoruoti apgalviai, kabučiai, segės, apyrankės, žiedai, diržų apkalai ir kt. radiniai. XIII–XV a. svastikomis puoštos apgalvių plokštelės, žiedai, puodų dugneliai ir kt. dirbiniai. Pvz., apgalvių plokštelių su svastikos motyvu žinoma iš Kernavės, Verkių kapinynų, taip pat iš dabartinės Baltarusijos teritorijos jotvingių palaidojimų.

Per 2014–2015 m. archeologinius tyrinėjimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rasti kamantai (tai medinė pavalkų dalis), puošti svastikomis. Ankstesniais tyrimų metais aptiktas XV a. herbinis (?) koklis su svastika apskritime, besisukančia į kairę pusę.

Kaip interpretuojamas šis simbolis, matomas ant XIII–XV a. dirbinių? Vienareikšmio atsakymo nėra: vieni mokslininkai laikosi nuomonės, kad tebetęsiamos pagoniškosios tradicijos, kiti jį sieja jau su krikščioniškąja kultūra.

Krikščioniškojoje kultūroje svastikos žinomos nuo pirmųjų mūsų eros amžių ir apibūdinamos kaip vienas iš kryžiaus variantų, taip pat siejamos su Kristumi (kaip šviesos, saulės simbolis, akcentuotas Evangelijoje pagal Joną (1 a.) [1]. Toks motyvas aptinkamas ir gotikinių katedrų interjeruose, ant liturginių reikmenų ir kt. XVI a. atsirado ir išpopuliarėjo saulės tipo monstrancijos.

XVI a. svastikų motyvais puoštų liturginių dirbinių yra ir Lietuvoje. Kaip pavyzdį galima paminėti Goštautų, arba Didžiąją, monstranciją – vieną vertingiausių Vilniaus katedros lobyno kūrinių. Ji puošta ir šiuo ornamentu. Monstrancija sukurta 1535 m., kaip manoma, Vilniaus auksakalystės mokyklos meistro. Jos užsakovas – Lietuvos didikas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris ir Vilniaus vaivada Albertas Goštautas.

Goštautų, arba Didžioji, monstrancija

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Becker U. Simbolių žodynas, Vilnius, 1995, p. 264.
Bliujienė A. „Universalusis svastikos simbolis baltų archeologinėje medžiagoje“, in: Liaudies kultūra, 2000, Nr. 4, p. 16–27.
Celms V. Baltų raštai ir ženklai: baltų pasaulio modelis, struktūra, vaizdiniai, simboliai, Vilnius, 2010.

Jėga ir grožis Jo šventovėje… Vilniaus arkivyskupijos sakralinės vertybės Bažnytinio paveldo muziejuje (Ps 96,6), sudarytoja D. Vasiliūnienė, Vilnius, 2013.
Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, sudarytoja D. Ramonienė, Vilnius, 1997.
Luchtanas A., Vėlius G. „Katalog“, in: Kernavė – litewska Troja, Warszawa, 2002.
Svetikas E. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacija XIV a. pab.–XV a., t. 1: Archeologiniai radiniai su krikščioniškais simboliais, Vilnius, 2009.
Tumėnas V. „Eglutės ir svastikos ornamentų simbolika Lietuvoje“, in: Senovės baltų simboliai, Vilnius, 1992.
Vėlius G. Kernavės miesto bendruomenė XIII–XIV amžiuje, Vilnius, 2005.

Vilniaus katedros lobynas. Albumas / Vilnius Cathedral Treasury. Album, sudarytojai / compilers R. Budrys, V. Dolinskas, Vilnius, 2002.
Žukovskis R. „Senkapis Verkių dvaro sodybos teritorijoje“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2008 m., Vilnius, 2009, p. 171–180.
Vaitkevičius V. Paženklinti, pašventinti senovės lietuvių puodai,
http://www.prigimtine.lt/lt/djangocms_blog/2015/11/07/pazenklinti-pasventinti-senovs-lietuvi-puodai/ (žiūrėta 2015 11 25).

Žiedas publikuotas:
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 172.
Tarp kasdienybės ir prabangos, sudarytojas A. Puškorius, Vilnius, 2011, p. 100, pav. 261.
Valatkevičienė R. „XIV–XVII a. žiedai Vilniaus Žemutinėje pilyje“, in: Lietuvos pilys 2005, t. 1, Vilnius, 2006, p. 41, pav. 9.

[1] Už suteiktą informaciją dėkojame dr. Sigitai Maslauskaitei-Mažylienei.

Publikuota: 2015-12-07 Atnaujinta: 2015-12-04 16:47
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika