Inkrustuotas žiedas

Aktualu iki 2016-01-17

XIV a.
Sidabrinis paauksuotas
Ožalas E., Montvilaitė E. Valdovų rūmų pietų korpuso archeologinių tyrimų 1996–2006 m. ataskaita, radinio inv. Nr. M 85.
Konservavo Rima Niunkienė,  rest. prot. Nr.  295/4728 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Metalo lydinio tyrimus atliko Laima Grabauskaitė (Prano Gudyno restauravimo centras)

Atliekant Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos archeologinius tyrimus, rastas sidabrinis paauksuotas žiedas. Jo priekinė dalis rombo formos, puošta spurgeliais, „bokšteliais“, filigranine vielute. Žiedo šoninė dalis ažūrinė, tuščiavidurė, jos aukštis – 0,5 cm. Lankelis uždaras, prilituotas prie priekinės dalies. Žiedas išlikęs nevisas, inkrustacija iškritusi.

Šis žiedas analogiškas Kernavės bažnyčios šventoriuje, 30–40 metų moters kape (kapo Nr. 82), rastam žiedui. Kernavės žiedas inkrustuotas bespalviu stiklu.

Panašios konstrukcijos žiedų retai aptinkama. Jie dažniausiai gaminti iš sidabro. Daugiau tokių žiedų archeologai rado Vilniaus Žemutinės pilies, Kernavės (vyro ir moterų kapuose), Vilniaus Bokšto g. (XIII a. moterų kapuose), taip pat dabartinės Baltarusijos teritorijoje esančių jotvingių kapinynuose.

Tokios konstrukcijos tauriųjų metalų žiedų žinoma ir kituose Europos kraštuose. Kaip pavyzdį galima paminėti auksinį imperatoriaus Henriko IV žiedą, inkrustuotą safyru ir perlais (XII a.).

Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje rasta ir daugiau tauriųjų metalų žiedų su brangakmeniais: sidabrinis paauksuotas žiedas su chalcedonu ir galimai perlu (XIV–XV a.), auksinis su granatu (XIV a. pab. – XV a. pr.), auksiniai su rubinu, deimantu, turkiu (XVI–XVII a.). Netauriųjų metalų žiedai dažniausiai inkrustuoti stiklu.

Inkrustacijomis puošti ne tik žiedai, bet ir segės, smeigtukai, kabučiai, puošimo detalės. Jų rasta XIII/XIV–XV a. lobiuose, Kernavėje, Vilniuje, Trakuose ir kt.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Jonaitis R. „Civitas Rutenica“ Vilniuje XIII–XV a. archeologijos duomenimis. Daktaro disertacija, Klaipėda, 2013.
Kviatkovskaja A. Jotvingių kapinynai Baltarusijoje (XI a. pab. – XVII a.), Vilnius, 1998.
Svetikas E. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacija XIV a. pab. – XV a., t. 1: Archeologiniai radiniai su krikščioniškais simboliais, Vilnius, 2009.
Vėlius G. Kernavės miesto bendruomenė XIII–XIV amžiuje, Vilnius, 2005.

http://kultur-online.net/node/15459 (žiūrėta 2015 12 21).

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kirvis

20250217

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies ir vėliau Valdovų rūmų teritorijoje aptikta įvairių tipų kirvių iš skirtingų laikotarpių. Iki šiol mokslininkų diskusijos dėl tam tikrų kirvių tipų paskirties išlieka aktyvios ir nevienareikšmės. Tyrėjai nesutaria, kiek iš šių kirvių buvo pritaikyti kasdieniams darbams, o kiek jų buvo naudojami kaip ginklai mūšyje. Tik atidžiai išnagrinėjus kiekvieno kirvio konstrukciją, svorį, dydį bei kitus techninius duomenis, galima gana aiškiai atskirti kirvius, kurie buvo skirti tik darbui, nuo sukurtų kovai. Taip pat negalima atmesti galimybės, kad kai kurie kirviai buvo universalūs – jie galėjo tarnauti tiek kaip darbo įrankiai, tiek ir kaip ginklai.

 

Plačiau

Publikuota: 2016-01-11 Atnaujinta: 2016-01-08 15:18
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika