Inkrustuotas žiedas

Inkrustuotas žiedas
Aktualu iki 2016-01-17

XIV a.
Sidabrinis paauksuotas
Ožalas E., Montvilaitė E. Valdovų rūmų pietų korpuso archeologinių tyrimų 1996–2006 m. ataskaita, radinio inv. Nr. M 85.
Konservavo Rima Niunkienė,  rest. prot. Nr.  295/4728 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Metalo lydinio tyrimus atliko Laima Grabauskaitė (Prano Gudyno restauravimo centras)

Atliekant Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos archeologinius tyrimus, rastas sidabrinis paauksuotas žiedas. Jo priekinė dalis rombo formos, puošta spurgeliais, „bokšteliais“, filigranine vielute. Žiedo šoninė dalis ažūrinė, tuščiavidurė, jos aukštis – 0,5 cm. Lankelis uždaras, prilituotas prie priekinės dalies. Žiedas išlikęs nevisas, inkrustacija iškritusi.

Šis žiedas analogiškas Kernavės bažnyčios šventoriuje, 30–40 metų moters kape (kapo Nr. 82), rastam žiedui. Kernavės žiedas inkrustuotas bespalviu stiklu.

Panašios konstrukcijos žiedų retai aptinkama. Jie dažniausiai gaminti iš sidabro. Daugiau tokių žiedų archeologai rado Vilniaus Žemutinės pilies, Kernavės (vyro ir moterų kapuose), Vilniaus Bokšto g. (XIII a. moterų kapuose), taip pat dabartinės Baltarusijos teritorijoje esančių jotvingių kapinynuose.

Tokios konstrukcijos tauriųjų metalų žiedų žinoma ir kituose Europos kraštuose. Kaip pavyzdį galima paminėti auksinį imperatoriaus Henriko IV žiedą, inkrustuotą safyru ir perlais (XII a.).

Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje rasta ir daugiau tauriųjų metalų žiedų su brangakmeniais: sidabrinis paauksuotas žiedas su chalcedonu ir galimai perlu (XIV–XV a.), auksinis su granatu (XIV a. pab. – XV a. pr.), auksiniai su rubinu, deimantu, turkiu (XVI–XVII a.). Netauriųjų metalų žiedai dažniausiai inkrustuoti stiklu.

Inkrustacijomis puošti ne tik žiedai, bet ir segės, smeigtukai, kabučiai, puošimo detalės. Jų rasta XIII/XIV–XV a. lobiuose, Kernavėje, Vilniuje, Trakuose ir kt.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Jonaitis R. „Civitas Rutenica“ Vilniuje XIII–XV a. archeologijos duomenimis. Daktaro disertacija, Klaipėda, 2013.
Kviatkovskaja A. Jotvingių kapinynai Baltarusijoje (XI a. pab. – XVII a.), Vilnius, 1998.
Svetikas E. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacija XIV a. pab. – XV a., t. 1: Archeologiniai radiniai su krikščioniškais simboliais, Vilnius, 2009.
Vėlius G. Kernavės miesto bendruomenė XIII–XIV amžiuje, Vilnius, 2005.

http://kultur-online.net/node/15459 (žiūrėta 2015 12 21).

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Prancūzijos Didžiosios armijos 21-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė saga

Prancūzijos Didžiosios armijos 21-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė saga

20260713

Tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus archeologijos rinkinyje saugomų sagų kolekcijos išsiskiria Prancūzijos imperijos Didžiosios armijos (pranc. Grande Armée) uniforminės sagos. Nors tai smulkūs aprangos elementai, jie tiesiogiai siejasi su Napoleono epocha. Iš viso šiai grupei priskiriama 15 sagų, priklausiusių 11 skirtingų Didžiosios armijos karinių vienetų.
Pristatoma saga yra apvali, plokščia, su ranteliu pakraštyje, pagaminta štampavimo būdu iš vario lydinio. Centre pavaizduoti skaitmenys 2 (arabiškas) ir I (romėniškas), juos juosia į vidų užlenktais galais augalo šakų vainikas su tašku viršuje. Reverse matyti keturgubos kilpelės, skirtos sagai prisiūti prie uniformos, žymės. Skaitmenys nurodo sagos priklausymą 21-ajam linijiniam pėstininkų pulkui.
21-asis linijinis pėstininkų pulkas (pranc. 21e Régiment d'infanterie de Ligne) laikomas vienu garbingiausių Prancūzijos kariuomenės dalinių, pasižymėjusių drąsa ir ištikimybe. Pulkas įkurtas 1589 metais.

 

Plačiau

Publikuota: 2016-01-11 Atnaujinta: 2016-01-08 15:18
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika