Karnizinis koklis su valdovų atvaizdais iš profilio

Aktualu iki 2016-01-10

XVI a. pab. – XVII a. I p.
Aukštis 12,6 cm, plotis 19,0 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1989 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 822.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 858/12209 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Žalia spalva glazūruotas koklis, puoštas dviem profiliu pasisukusiomis karūnuotomis vyriškių galvomis, rastas Valdovų rūmų pietų korpuso išorėje. Įspausti vyriškių atvaizdai labai panašūs į Žygimanto Vazos portretus ant jo kaldinamų monetų. Galbūt šiek tiek keista, kad valdovo portretas ant koklio sudvigubintas. Yra galimybė, kad antras profilis gali būti priskirtinas Šventosios Romos imperijos imperatoriui Ferdinandui II (1578–1637). Žygimantas Vaza buvo vedęs dvi Ferdinando seseris – Oną ir Konstanciją, o sūnus, Vladislovas Vaza, – savo pusseserę, Ferdinando dukterį Ceciliją Renatą. Abu valdovus vienijo ne tik giminystės ryšiai, bet ir karštas katalikų tikėjimas bei noras sunaikinti protestantizmą. Todėl visai tikėtina, kad jų abiejų portretai atsidūrė ant karnizinio koklio. Koklio piešinys stilizuotas, greičiausiai ir matricos raižytojas neturėjo didelių meninių gebėjimų, tačiau galima įžvelgti abiejų vyriškių madingus ūsus ir uždaro tipo karūnas, nors ir gerokai stilizuotas.

Žygimanto Vazos Lietuvos pusgrašis

Žygimanto Vazos Lenkijos trigrašis

Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Ferdinando II portretas

Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Ferdinando II portretas

Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Ferdinando II taleris

Medžiagą parengė Eglė Zaveckienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 2: 1989 metų tyrimai, atsakingasis redaktorius A. Tautavičius, Vilnius, 1991.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Žemės gaublys

20240429

Manoma, kad pirmieji gaubliai buvo sukurti daugiau nei prieš 2000 metų. Seniausio žinomo gaublio autoriumi laikomas graikų mokslininkas Kratetas Malietis (II a. pr. Kr.)

Plačiau

Publikuota: 2016-01-04 Atnaujinta: 2016-01-25 14:15
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika