Karnizinis koklis su liūtais

Karnizinis koklis su liūtais
Aktualu iki 2016-02-14

XVI a. III ketv.
Aukštis 15,5 cm, plotis 18 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1989 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 574.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 347/11698 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Karnizinis polichromine glazūra padengtas koklis, vaizduojantis du liūtus, rastas 1989 m. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietų korpuso išorėje.

Grotesku puošti renesansiniai kokliai, kurių fonas nuspalvintas mėlyna, o ornamentas –įvairiaspalvėmis glazūromis, siejami su Žygimanto Augusto valdymo laikotarpiu ir rūmų atnaujinimu.

Groteskas išpopuliarėjo Renesanso laikotarpiu Italijoje, kai menininkai pradėjo kopijuoti romėniškų freskų ornamentus, tam įtakos turėjo Nerono vilos Romoje 1480–1506 m. kasinėjimai, per kuriuos nemažai rasta antikinės sienų tapybos pavyzdžių, nustebinusių Renesanso epochos žmones. Antikiniai griuvėsiai priminė olas arba grotas, todėl ornamentas įvardytas grotesku. Groteskui būdingi susipinantys augaliniai ornamentai, vazos, keistos kaukės, fantastiniai gyvūnai bei personažai. Lietuvą šis ornamentas tikriausiai pasiekė su grafikos lakštais, spausdinamais Vokietijos bei Nyderlandų menininkų, ir knygų iliustracijomis.

Medžiagą parengė Eglė Zaveckienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Aleksandravičiūtė A. „Šiaurės renesansas Vilniaus mieste. Sienų tapybos ornamentika“, in: Menotyra, t. 19, Nr. 1, Vilnius, 2012.

Projektą „Atminties institucijose saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių restauravimas“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gobelenas „Karaliaus Kyro dekreto paskelbimas“ (serija „Kyro didžiojo istorija“)

Gobelenas „Karaliaus Kyro dekreto paskelbimas“ (serija „Kyro didžiojo istorija“)

20261102

Gobelene vaizduojamas pranašo Izaijo knygos 45 skyriuje užrašytas tekstas (Iz 45), kuriame Dievas kreipiasi į Persijos karalių Kyrą, pareikšdamas, kad Jis pasirinko jį savo dieviškos valios įrankiu, nors Kyras Jo nepažįsta. Dievo vedamas Kyras leido į Babiloną ištremtiems izraelitams sugrįžti į Jeruzalę ir atstatyti 586 m. pr. Kr. sunaikintą šventyklą. Audinyje vaizduojamos dvi įvykio scenos: vienoje jų Persijos karalius Kyras skelbia savo dekretą, kitoje šis karalius izraelitų šventyklai grąžina išgrobstytas vertybes. Šv. Rašte rašoma, kad Kyras visoje savo karalystėje žodžiu ir raštu paskelbė tokį sprendimą: „VIEŠPATS, Dangaus Dievas, atidavė man visas žemės karalystes ir pavedė man pastatyti jam Namus Jeruzalėje, kuri yra Jude. Todėl tesileidžia į kelionę visi, kas priklauso jo tautai. Jų Dievas juos telydi!“ (2 Kr 36). 

 

Plačiau

Publikuota: 2016-02-08 Atnaujinta: 2016-02-05 11:17
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika