Įmovinis ietigalis (profiliuota plunksna)

Aktualu iki 2016-02-07

V–VII a.
Geležis
Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Rūmų vidinio kiemo 2005 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 7104.
Konservavo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 42/7088 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Ietys su geležiniais ietigaliais yra vieni gausiausių II–XIII a. Lietuvos kapinynų radinių. Jų dažniausiai aptinkama vyrų kapuose. Gyvenviečių kultūriniuose sluoksniuose ietigalių rečiau pasitaiko. Valdovų rūmų vietoje buvusios senosios Vilniaus gyvenvietės kultūriniame sluoksnyje rastas įmovinis ietigalis – profiliuota plunksna – būdingas Lietuvos teritorijoje aptinkamiems V–VI a., kartais VII a. datuojamiems kapams. Latvijoje aptiktų analogiškų radinių datavimas panašus, bene ankstyviausias – IV a. antros pusės ietigalis. Panašiu metu jie paplitę ir visame Rytų Pabaltijyje, ir Skandinavijoje, pavienių radinių pasitaikė Aukštutinėje Padnieprėje, V a. – VI a. pirmos pusės Vidurio Europos paminkluose.

Medžiagą parengė Gintautas Striška
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Kazakevičius V. „Ietigaliai Lietuvoje V–VIII a. (2. Įmoviniai)“, in: Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A serija, t. 2, Vilnius, 1979, p. 53–65.
Tautavičius A. Vidurinis geležies amžius Lietuvoje (V–IX a.), Vilnius, 1996.
Казакявичюс В. Оружие балтских племен II–VIII веков на территории Литвы, Вильнюс, 1988.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Stiklinių apyrankių fragmentai

20250519

Stiklo masę išgauti išmokta II tūkstantmetyje prieš Kristų Egipte ir Artimuosiuose Rytuose. Stikliniams dirbiniams pagaminti reikėjo trijų pagrindinių komponentų – smėlio (silicio dioksido SiO₂), sodos (natrio karbonato Na₂CO₂) ir potašo (kalio karbonato K₂CO₃). Spalvą stiklui suteikdavo įvairių metalų (pavyzdžiui, švino, alavo ir kt.) oksidai. Iš stiklo masės gaminti ne tik indai, bet ir papuošalai. Labiausiai paplitę buvo įvairių spalvų, vienspalviai arba daugiaspalviai, stiklo karoliukai. Taip pat stiklinės apyrankės.
Tyrinėtojai pastebi, kad stiklinės apyrankės buvo paplitusios didelėje Europos dalyje ir būdingos tiek krikščioniškos, tiek pagoniškos, tiek ir musulmoniškos (pavyzdžiui, Pirėnų pusiasalyje) kultūros regionams. Šių dirbinių įvairovė buvo gana didelė. Apyrankių lankeliai – apvalaus, ovalaus, kvadratinio, pusapvalio skersinio pjūvio formos, lygūs, neornamentuoti, tordiruoti arba puošti spalvoto stiklo įvijomis.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2016-02-01 Atnaujinta: 2016-01-29 17:03
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika