XIV a. pab. – XV a. pr.
Kastuvas – pušis
Ožalas E., Montvilaitė-Zaveckienė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. LDK valdovų rūmų pietų korpuso prieigų (trasa III) archeologinių tyrimų 2004–2006 m. ataskaita, radinio inv. Nr. Md 142.
Konservavo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 344/905 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Kastuvo apkaustas – geležis
Steponavičienė D., Blaževičius P., Gendrėnas G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. II oficinos (Dvariškių rūmų) 2003–2005 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. M. 909.
Konservavo Mantvidas Mieliauskas, rest. prot. Nr. 326/9946 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Kastuvas yra vienas iš seniausių darbo įrankių, naudojamų ir šiandien. Bėgant laikui, keitėsi jiems gaminti pasitelkiamos medžiagos ir kastuvų forma. Šie įrankiai XIV–XV a. atrodė kiek kitaip nei dabartiniai.
Jie buvo daromi iš vienos (apie 3,5–4 cm storio) skeltinės lentos. Iš jos buvo išdrožiamas apie 3,5–4 cm skersmens kotas, pereinantis į kiek smailėjančią mentę. Kastuvai būdavo gana trumpi, apie 1 m ilgio. Kartais šių įrankių mentę juosdavo geležinis apkaustas. Tikėtina, kad jį dar karštą kalvis uždėdavo ant jau padaryto medinio kastuvo mentės. Vėsdamas metalas traukdavosi ir tvirtai apspausdavo kastuvo mentę. Tokių kastuvų atvaizdų galima aptikti ir XIV–XVII a. dailės darbuose.
Kaip atrodė XIV–XV a. kastuvai, galima pamatyti Valdovų rūmų muziejaus pagrindinėje ekspozicijoje. Joje eksponuojami du 2006 m. aptikti radiniai. Į pietus nuo rūmų buvo rastas 85 cm ilgio kastuvas. Jo mentės ilgis 32 cm, plotis 15 cm, storis 1,9 cm. Koto skersmuo 3,6 cm, ilgis 53 cm. Vienoje kastuvo pusėje, virš mentės, padaryta aikštelė kojai atremti. Į šiaurę nuo rūmų buvo rastas sveikas 15,4 cm ilgio ir 13,9 cm pločio geležinis kastuvo apkalas.
Kastuvai būdavo vieni iš pagrindinių daržininkystės ir sodininkystės įrankių. Jie naudoti ir statant Žemutinę pilį, kasant naująją Vilnelės vagą, atskyrusią Kreivąją ir Žemutinę pilis.
Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Volkaitė-Kulikauskienė R. Lietuva valstybės priešaušriu, Vilnius, 2001.
