Mūrininko mentelė

XVI a. I p.
Geležis, paprastoji pušis (Pinus sylvestris L.)
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietų korpuso prieigų 2003 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 1168.
Konservavo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 75/1511 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Medienos rūšies tyrimą Nr. LIG-16-07 atliko dr. Rūtilė Pukienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

XIII a. antroje pusėje Lietuvą pasiekia naujos statybinės konstrukcinės medžiagos, pakeitusios gyventojų buitį bei krašto istoriją. Šalia jau tūkstančius metų įvairiuose statiniuose naudotos medienos atsiranda naujas konstrukcijos tipas – mūras. Iki tol su mūriniais statiniais lietuviai susidurdavo tik gretimuose kraštuose. Naują statybos techniką atnešė iš užsienio atvykę meistrai – mūrininkai. Jie jau atsinešė ir pagrindinį savo darbo įrankį – mūrininko mentelę. Būtent su šiuo įrankiu mūrininkus matome ir seniausiuose jų atvaizduose.

Europos ikonografijoje vienas ankstyvesnių statybinės mentelės fiksavimų aptinkamas XIII a. Šv. Morkaus bazilikos mozaikoje, vaizduojančioje sceną iš Senojo testamento – Babelio bokšto statybą.

2003 m. atliekant archeologinius tyrinėjimus Valdovų rūmų pietų korpuso vakariniame priestate, 4 metrų gylyje buvo aptiktas unikalus radinys – puikiai išlikusi mūrininko mentelė. Ji rasta šalia Žygimanto Senojo statytų vėlyvosios gotikos stiliaus rūmų pamatų. Po pietine šių rūmų siena buvo atkastas medinis rostverkas. Atlikus jo pavyzdžių dendrochronologinius tyrimus, nustatyta, kad rūmai pradėti statyti XVI a. antrajame dešimtmetyje. Taip pat datuojama ir rasta mūrininko mentelė.

XVI a. Vilniaus Žemutinėje pilyje – tai didžiųjų statybų laikas. Gynybinė pilis keitėsi tapdama pagrindine Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rezidencija. Daugiausia istorinių žinių išliko apie 1544–1548 m. Žygimanto Augusto valdymo laikotarpiu inicijuotus Vilniaus Žemutinės pilies rekonstrukcijos darbus.

Manoma, kad į Vilnių buvo sukviesti žinomi to meto įvairių statybos darbų profesionalai. Vieni iš svarbiausių tarp jų buvo mūrininkai. Apie pastarųjų darbo specifiką, naudotas medžiagas, jų kiekį bei įkainius žinoma iš išlikusių 1545–1548 m. Žygimanto Augusto dvaro sąskaitų. Daugelį svarbiausių statybinių medžiagų – plytų, kalkių, čerpių, medieną ir kai kurių geležies ruošinių pilies statyboms tiekė vietiniai tiekėjai. Nuo XVI a. pirmos pusės pagrindines pareigas pilies statybose – architektų, mūrininkų, akmentašių – eidavo lenkai, vokiečiai, italai, flamandai. Jų padėjėjai dažniausiai būdavo lietuviai.

Vien tik 1544–1546 m. iš įvairių Vilniaus plytinių buvo nupirkta 2,4 mln. plytų, 116 tūkst. čerpių, daugiau kaip 50 tūkst. statinių kalkių. Išlikęs sąskaitų balanso prierašas liudija, kad pinigai gauti iš privačios Žygimanto Augusto kasos.

Medžiagą parengė Milda Samulionytė
Fotografai Vytautas Abramauskas, Rūtilė Pukienė (medienos mikronuotrauka)

Panaudota literatūra:
Levandauskas V. Lietuvos mūro istorija, Kaunas, 2012.
Vitkauskienė B. R. „Amatininkai, architektai ir dailininkai LDK valdovų dvare“, in: Lietuvos pilys, t. 2, Vilnius, 2006.
Vitkauskienė B. R. „XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai istoriniuose šaltiniuose. Nauji Žygimanto Augusto rūmai ir Vilniaus Žemutinės pilies komplekso plėtra valdant Žygimantui Augustui“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarė R. Ragauskienė, Vilnius, 2006.
Pukienė R., Ožalas E. „Medinės konstrukcijos po Valdovų rūmų pamatais“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 1: MMIX–MMX, comparavit G. Striška, Vilnae, MMXI.