Frontoninis herbinis koklis su Vyčiu

Aktualu iki 2016-03-13

XVI a. vid.
Blaževičius P., Gendrėnas G., Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. II oficinos 2003–2005 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 611, 737–741, 743.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 117/8890 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Per 2004 m. archeologinius tyrimus po Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų II oficinos, kur XVII a. viduryje veikė monetų kalykla, grindimis rasta masyvių keraminių šukių, iš kurių susidėjo keletas stambesnių frontoninio herbinio koklio fragmentų. Koklio centre – herbinis skydelis su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbu Vyčiu.

Herbo skydelio forma būdinga XVI a. pirmajai pusei ir viduriui. Frontono pusapskritimį juosia augalinis smulkių lapų vainikas su įpintais vaisiais. Plokštės plote tarp herbinio skydelio ir vainiko yra daugybė susiraičiusių meandrų kilpų. Vaizdinė plokštės dalis dengta žalios ir rudos spalvų glazūromis. Manoma, kad frontoninio koklio šukių po monetų kalyklos grindimis pateko iš rekonstruojamų renesansinių rūmų su statybinėmis griuvenomis, kaip niveliacinis sluoksnis statant naują pastatą ant šlapio grunto.

Renesanso epochoje Europoje herbai buvo labai svarbūs. Šiuo laikotarpiu paplito paprotys ir krosnis puošti herbais. Frontoninės plokštės tarsi užbaigdavo, vainikuodavo krosnių viršų ir atlikdavo tiek dekoratyvinę, tiek reprezentacinę funkciją.

Frontoninės plokštės gamintos ta pačia technika kaip ir kokliai – atspaudžiant reljefinį piešinį matricoje. Tik jos neturi kaklelio, kurį būtų galima įmūryti į krosnies sieną, todėl anksčiau buvo manoma, kad tokiomis plokštėmis puoštos menių sienos.

Frontoninis koklis išlikęs fragmentiškai, tad jį rekonstruojant buvo remiamasi rekonstrukciniu piešiniu (autorius dr. Gintautas Rackevičius, dailininkė Alvyra Mizgirienė) ir analogišku kokliu (tik skydelyje yra Žygimanto Senojo monograma), rastu 1958 m. archeologo A. Tautavičiaus Gedimino kalno šiaurinėje papėdėje.

Daugiau apie koklius su Vyčiu

Medžiagą parengė Deimantė Baubaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkė Alvyra Mizgirienė

Panaudota literatūra:
Rackevičius G. XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas, Vilnius, 2012, p. 211, 447.
Tautavičius A. Vilniaus pilies kokliai (XVI–XVII a.), Vilnius, 1969, p. 16–19.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Adatos

20240916

Seniausios adatos – kaulinės, naudotos nuo Akmens amžiaus (taip pat ir Viduramžiais). Metalinės adatos gamintos nuo Bronzos amžiaus.
Adatų archeologai randa tiek gyvenamosiose vietovėse, tiek moterų, vaikų, vyrų kapuose. Tradicija įdėti adatas ir adatines laidojant buvo žinoma ir kitur, pavyzdžiui, Skandinavijoje. Ji išsilaikė iki pat XX a. pradžios. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniuose šaltiniuose taip pat užfiksuotas paprotys įdėti adatų ir siūlų laidojant moteris.

Plačiau

Publikuota: 2016-03-07 Atnaujinta: 2016-03-08 13:07
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika