Frontoninis herbinis koklis su Vyčiu

Frontoninis herbinis koklis su Vyčiu
Aktualu iki 2016-03-13

XVI a. vid.
Blaževičius P., Gendrėnas G., Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. II oficinos 2003–2005 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 611, 737–741, 743.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 117/8890 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Per 2004 m. archeologinius tyrimus po Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų II oficinos, kur XVII a. viduryje veikė monetų kalykla, grindimis rasta masyvių keraminių šukių, iš kurių susidėjo keletas stambesnių frontoninio herbinio koklio fragmentų. Koklio centre – herbinis skydelis su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbu Vyčiu.

Herbo skydelio forma būdinga XVI a. pirmajai pusei ir viduriui. Frontono pusapskritimį juosia augalinis smulkių lapų vainikas su įpintais vaisiais. Plokštės plote tarp herbinio skydelio ir vainiko yra daugybė susiraičiusių meandrų kilpų. Vaizdinė plokštės dalis dengta žalios ir rudos spalvų glazūromis. Manoma, kad frontoninio koklio šukių po monetų kalyklos grindimis pateko iš rekonstruojamų renesansinių rūmų su statybinėmis griuvenomis, kaip niveliacinis sluoksnis statant naują pastatą ant šlapio grunto.

Renesanso epochoje Europoje herbai buvo labai svarbūs. Šiuo laikotarpiu paplito paprotys ir krosnis puošti herbais. Frontoninės plokštės tarsi užbaigdavo, vainikuodavo krosnių viršų ir atlikdavo tiek dekoratyvinę, tiek reprezentacinę funkciją.

Frontoninės plokštės gamintos ta pačia technika kaip ir kokliai – atspaudžiant reljefinį piešinį matricoje. Tik jos neturi kaklelio, kurį būtų galima įmūryti į krosnies sieną, todėl anksčiau buvo manoma, kad tokiomis plokštėmis puoštos menių sienos.

Frontoninis koklis išlikęs fragmentiškai, tad jį rekonstruojant buvo remiamasi rekonstrukciniu piešiniu (autorius dr. Gintautas Rackevičius, dailininkė Alvyra Mizgirienė) ir analogišku kokliu (tik skydelyje yra Žygimanto Senojo monograma), rastu 1958 m. archeologo A. Tautavičiaus Gedimino kalno šiaurinėje papėdėje.

Daugiau apie koklius su Vyčiu

Medžiagą parengė Deimantė Baubaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkė Alvyra Mizgirienė

Panaudota literatūra:
Rackevičius G. XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas, Vilnius, 2012, p. 211, 447.
Tautavičius A. Vilniaus pilies kokliai (XVI–XVII a.), Vilnius, 1969, p. 16–19.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Prancūzijos Didžiosios armijos 21-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė saga

Prancūzijos Didžiosios armijos 21-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė saga

20260713

Tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus archeologijos rinkinyje saugomų sagų kolekcijos išsiskiria Prancūzijos imperijos Didžiosios armijos (pranc. Grande Armée) uniforminės sagos. Nors tai smulkūs aprangos elementai, jie tiesiogiai siejasi su Napoleono epocha. Iš viso šiai grupei priskiriama 15 sagų, priklausiusių 11 skirtingų Didžiosios armijos karinių vienetų.
Pristatoma saga yra apvali, plokščia, su ranteliu pakraštyje, pagaminta štampavimo būdu iš vario lydinio. Centre pavaizduoti skaitmenys 2 (arabiškas) ir I (romėniškas), juos juosia į vidų užlenktais galais augalo šakų vainikas su tašku viršuje. Reverse matyti keturgubos kilpelės, skirtos sagai prisiūti prie uniformos, žymės. Skaitmenys nurodo sagos priklausymą 21-ajam linijiniam pėstininkų pulkui.
21-asis linijinis pėstininkų pulkas (pranc. 21e Régiment d'infanterie de Ligne) laikomas vienu garbingiausių Prancūzijos kariuomenės dalinių, pasižymėjusių drąsa ir ištikimybe. Pulkas įkurtas 1589 metais.

 

Plačiau

Publikuota: 2016-03-07 Atnaujinta: 2016-03-08 13:07
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika