XVI a. vid.
Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos 1996 m. tyrimo ataskaita, inv. Nr. 1781
Tyrimus atliko Tatjana Jakubovska (Minsko geologijos institutas)
1996 m., vykdant archeologinius tyrimus, pietinių vartų bokšto rūsyje iškastos žemės buvo perplautos per dvigubą sietą, rasta ne tik archeologinių radinių, bet ir smulkios frakcijos sėklų. Šiuo metu jos eksponuojamos Valdovų rūmų muziejuje. Viena jų – tikrojo vynmedžio (Vitis sylvestris) vynuogės kauliukas. Aptariamu laikotarpiu dėl nepalankių klimato sąlygų (mažasis ledynmetis) vietinės vynuogės neaugo ir, matyt, į kunigaikščio dvarą buvo vežamos iš šiltesnių kraštų. Iš ten pat atkeliaudavo ir vynas.
Spėjama, kad į Lietuvą vynas atėjo su krikščionybe, nes šis gėrimas buvo naudojamas Bažnyčios liturginėse apeigose. XIII a. Lietuvoje, neabejotina, vynas buvo naudojamas krikštijant Mindaugą ir jo dvariškius.
Pirmos istorinių šaltinių žinios apie vyną Lietuvoje mus pasiekia iš Vytauto laikų. Yra žinoma, kad ant didžiojo kunigaikščio stalo buvo tiekiamas graikiškas (malvazija), vokiškas (Reino) ir itališkas vynas. Susirašinėjimai liudija, jog Vokiečių ordino magistras siųsdavo vokiško vyno Onai Vytautienei.
Liudas Glemža straipsnyje apie „Iš vyno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje istorijos“ teigia, jog vyno plitimas atsispindi jau pirmuosiuose Lietuvą reprezentuojančiuose leidiniuose. XVI a. antros pusės Georgo Brauno (Georg Braun) ir Franso Hogenbergo (Frans Hogenberg) „Pasaulio miestų atlase“ yra Vilniaus aprašymas, kuriame apie vilniečius taip rašoma: „vyno neturi, tačiau išgerti mėgsta. Geria midų, alų, labai mėgsta pašildytą vyną.“ Žygimanto Augusto dvaro sąskaitų knygose atsispindi 1545 m. pabaigos išlaidos už pirktą vengrišką vyną (kaina, kelionė, muitai ir kt.) – jos sudarė net 3 075 florinus. Pats vynas (trys didesnės statinės – iš viso apie 1 221 litrą, 103,5 pusstatinės – iš viso apie 5 278 litro) kainavo tik šiek tiek daugiau negu pusę šios sumos – 1 860 florinų. Didžiausios buvo vyno gabenimo sąnaudos.
XVI a. vynas – prabangus gėrimas, skiriantis didikus nuo paprastų bajorų – neretai saldintas cukrumi.
Žygimanto Augusto sąskaitų knygose minimos razinos – valdovų stalui dažnai patiekiamos kaip desertas.
Medžiagą parengė Milda Samulionytė
Fotografas Mantvidas Mieliauskas
Panaudota literatūra
Glemža L. „Iš vyno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje istorijos“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. I: MMIX–MMX, comparavit G. Striška, Vilnae, MMXI, p. 178–190.
Laužikas R. Istorinė Lietuvos virtuvė. Maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Vilnius, 2014.
Steponavičienė D., Rackevičius R. „Pietinių vartų bokštas“, in: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 5: 1996–1998, ats. red. V. Urbanavičius, Vilnius, 2003, p. 60.
