Grąžtas medine rankena

Aktualu iki 2016-04-17

XIV a. pab. XV a. pr.
Geležis, klevas
Blaževičius P., Bugys P., Kaminskaitė I. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2006–2008 m. ataskaita, radinio inv. Nr. M 1736
Konservavo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 374/6955 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Medienos rūšį nustatė dr. Rūtilė Pukienė, tyrimo Nr. LIG. 08-16 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Dažniausiai buityje naudojami įrankiai, tokie kaip kirvis ar peilis, yra gana universalūs. Atliekant archeologinius tyrimus jų randama gana dažnai. O įrankių, kurių paskirtis specifinė, randama retai. Vienas tokių yra grąžtas. Grąžtai, kaip įrankiai, kuriais gręžiamos skylės, buvo ir yra gaminami darbui su konkrečia medžiaga (mediena, metalu, kaulu). XIV–XV a. sluoksniuose randami grąžtai yra skirtingo dydžio – dydis padeda nuspėti, su kokia medžiaga dirbti jis buvo skirtas. Viduramžių ikonografijoje yra šių įrankių vaizdų.

http://www.nuernberger-hausbuecher.de/75-Amb-2-317b-76-v

Į šiaurę nuo rūmų rytinio korpuso 2008 m. rasti keli rankiniai medžio grąžtai medinėmis rankenomis. Pristatomas grąžtas rastas XIV a. antros pusės sluoksnyje. Vieną 25,5 cm ilgio 1,4 x 1,4 cm dydžio kvadratinio skersmens metalinio strypelio galą kalvis pasuko ir išaštrino. Kitą galą užlenkė ir padarė kilpą, į ją buvo įkišta medinė rankena. Šio grąžto rankena padaryta iš klevo.

Nedideliame tyrimų plote 2006–2008 m. rasti bent trys rankiniai medžio grąžtai medinėmis rankenomis. Jie ir daugybė rastų medinių dirbinių leidžia spėti, kad čia XIV a. antroje pusėje – XV a. pradžioje buvo amatininko, staliaus ar dailidės dirbtuvė. Tai vienintelė žinoma šio laikotarpio staliaus ar dailidės dirbtuvė Lietuvoje. Su staliaus ar dailidės veikla susijusių radinių rasta ir Kernavės Žemutiniame mieste, tačiau jame amatininko dirbtuvės kol kas lokalizuoti nepavyko.

Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas

Naudota literatūra
Tarp kasdienybės ir prabangos. Restauruoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai, sud. A. Puškorius, Vilnius, 2011, p. 124.
Vitkūnas M. „Kernavės miestas XIII–XIV amžiuje“, in: Musninkai. Kernavė. Čiobiškis, Vilnius, 2006, p. 182–184.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Jono Sobieskio portretas

20250317

Grafikos darbe pavaizduotas Jonas Sobieskis – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1674–1696), Krokuvos kašteliono Jokūbo Sobieskio (1590–1646) ir Zofijos Teofilės Danilevičiūtės (1607–1661) sūnus. Jis studijavo kartu su broliu Mareku (Marek) Krokuvos gimnazijoje 1640–1641 m., o po to universitete. 1646–1648 m. keliavo po Europą, mokėsi karybos meno, studijavo literatūrą ir kalbas. Dalyvavo karuose su Ukrainos kazokų sukilėliais, Turkija, Švedija ir Rusija. Rėmė valdovo Jono Kazimiero Vazos (1648–1668) stovyklos pastangas įtvirtinti vivente rege, kai naujas valdovas renkamas, senajam dar gyvam esant. 

Plačiau

Publikuota: 2016-04-11 00:07 Atnaujinta: 2016-06-13 00:31
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika