Karniziniai kokliai su angelo galvute

Karniziniai kokliai su angelo galvute
Aktualu iki 2016-07-17

XVI a. pab. – XVII a. I p.
Matmenys: 14,5 x 20 cm; 14 x 19,7 cm; 14 x 19,8 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1989 m. tyrimai, radinių inv. Nr. 102, 286, 287.
Restauravo Medeina Steponavičiūtė, rest. prot. Nr. 876/12227, 877/12228, 878/12229 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

1989 m. vykdant Valdovų rūmų pietų korpuso išorės archeologinius tyrimus, be kitų gausių radinių, aptiktas nemažas kiekis koklių, datuojamų XVI a. pabaiga – XVII a. I puse. Reikėtų paminėti, kad toje pačioje duobėje gulėjo dirbinių, pažymėtų 1583 ir 1630 m. datomis. Šie radiniai atspindi Vazų dinastijos valdovų skonį ir to meto interjero madas. Karniziniai kokliai su sparnuota angelo galvute buvo įmūryti į žaliai glazūruotų koklių krosnis, stovėjusias rūmų salėse.

Apie sparnuotų angelų galvučių reikšmę mene buvo rašyta anksčiau

Medžiagą parengė Eglė Zaveckienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 2: 1989 metų tyrimai, atsakingasis redaktorius A. Tautavičius, Vilnius, 1991.

Projektą „Atminties institucijose saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių restauravimas“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Rašalinė

Rašalinė

20251110

XV a. rašalines naudojo tik raštinga visuomenės dalis – tie, kurie turėjo mokėti rašyti dėl savo užimamų pareigybių: raštininkai, iždininkai ir kt. Remiantis archeologiniais duomenimis, žinoma, kad viena pagrindinių to laikotarpio raštininkų naudotų kanceliarijos priemonių – rašalinės. Jos buvo tekintos iš kaulo, drožtos iš rago, lietos iš metalo ar lipdytos, žiestos iš molio. Nuo XV a. rašalinės pradėtos gaminti taip, kad jas būtų patogu nešioti, – su dangteliais, neretai pritvirtintos prie diržo. Tai leido raštininkams būti mobiliems, keliauti ir dirbti ne vienoje vietoje. Dažniausiai naudotas juodas rašalas. Spalvotas rašalas (mėlynas, raudonas) – prabangesnis (jo ir gamyba buvo brangesnė), naudotas taupiau.
Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritoriją XV a. sluoksnyje rasta išskirtinės išvaizdos rašalinė. Ji pagaminta iš pilkos molio masės, lipdyta, dengta rusvai žalia glazūra, sveika. Rašalinė vandens paukščio pavidalo, su skyle nugaroje (rašalui laikyti), snapas ir uodega nulūžę. Ji dekoruota geometriniu ornamentu. Paprastos rašalinės pasižymėjo funkcionalumu, buvo mažai dekoruotos. Prabangesnės galėjo būti profiliuotos, puoštos įmantresnėmis figūrinėmis detalėmis. Rašalinių išvaizda neretai priklausė nuo savininko statuso – kuo aukštesnes pareigas ar statusą užėmė žmogus, tuo puošnesnė buvo ir jo rašalinė. 

 

Plačiau

Publikuota: 2016-07-11 Atnaujinta: 2016-07-11 09:22
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika