Grindų plytelė su trimis medžioklės ragais herbo skyde

Aktualu iki 2016-07-10

XV a.
Molis, glazūra
Ilgis 15,1 cm, plotis 14,6 cm, storis 2,8–3,2 cm
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1988 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 2.
Restauravo Bronislava Kunkulienė, rest. prot. Nr. 101/3474 (Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravim
o centras)

Kvadrato formos žalsvai rusva glazūra padengta grindų plytelė papuošta herbiniu ornamentu – „trijų trimitų“ (lenk. Trąby) herbu vėlyvosios gotikos skyde. Herbo skydas yra su dvigubu apvadu, smailiu galu. Jo viduje įkomponuoti trys simetriškai sujungti besisukantys medžiokliniai ragai. Ant plytelės kraštų ir apačios išliko nežymių skiedinio likučių.

Tokių trijų medžioklinių ragų herbu puoštų plytelių rasta kartu su gotikinių koklių fragmentais tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vidinį kiemą bei pietų korpuso išorę XV a. pabaiga – XVI a. pradžia datuojamuose sluoksniuose. Jos galėjo puošti reprezentacinių pastatų interjerus XV a. viduryje–antroje pusėje, iki statinių nugriovimo.

1413 m. Horodlės unijos aktu 47 Lietuvos bajorų šeimoms buvo suteikti lenkų herbai su teise juos paveldėti. Herbą Trąby iš Gniezno arkivyskupo ir Lenkijos pakanclerio Mikalojaus Trombos (Mikolaj Trąba) perėmė Kristinas Astikas iš Kernavės, vienas įtakingiausių Lietuvos didikų Vytauto ir Žygimanto Kęstutaičio laikais, 1418–1442 m. ėjęs Vilniaus kašteliono pareigas. Jo sūnus Radvila Astikaitis (1384–1477) laikomas Radvilų giminės pradininku ir taip pat ėjo svarbias pareigas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, buvo pirmas Lietuvos dvaro maršalka, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Ponų tarybos narys bei pirmininkas, Trakų vaivada ir Vilniaus kaštelionas. Kol kas vis dėlto negalime plytelėse pavaizduoto herbo susieti su konkrečiu asmeniu, nes, kaip ir gotikiniuose kokliuose, su kuriais plytelės rastos viename sluoksnyje, jose galėjo būti pavaizduoti ne tik Lietuvos didikams priklausę herbai.

Gotikos laikotarpio grindų piešinių pavyzdžių su reljefinėmis plytelėmis nemažai esama kaimyninių šalių gotikiniuose sakraliniuose pastatuose, pilyse, rezidencijose, taip pat XIV–XV a. dailės kūriniuose ir knygų miniatiūrose:

http://expositions.bnf.fr/gastro/grands/121.htm

http://expositions.bnf.fr/gastro/grands/135.htm

http://classes.bnf.fr/ema/grands/124.htm

Daugiau apie XV a. reljefines grindų plyteles Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose:

Grindų plytelė su dviuodege sirena Meluzina

Grindų plytelė su drakonų pora

Grindų plytelė su Biblijos pasakojimą iliustruojančia scena apie Izraelio pranašą Joną

Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Petrauskas R. Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje – XV a. Sudėtis, struktūra, valdžia, Vilnius, 2003.
Striškienė Ė. „XV–XVII a. grindų dangos archeologinių tyrimų duomenys ir istorinių grindų atkūrimo galimybės“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2005–2006 m. tyrimai, sudarė L. Glemža, Vilnius, 2007, p. 240–271.

Semkowicz W. „O litewskich rodach bojarskich zbratanych ze szlachtą polską w Horodle 1413 r. – 6. Ród Ościka (Trąba)“, in: Rocznik Towarzystwa Heraldycznego we Lwowie, t. 5, Lwów, 1920, s. 39–42: http://www.wbc.poznan.pl/dlibra/applet?mimetype=image/x.djvu&sec=false&handler=djvu_html5&content_url=/Content/92906/directory.djvu  

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Auskaras

20240415

Dabartinėje Lietuvos teritorijoje seniausi auskarai datuojami XIII–XIV amžiumi. Jie buvo gaminami lankelio formos su 1–3 kabučiais ir pagal konstrukciją skirstomi į tris tipus: žiedinius, kilpinius ir klaustuko formos.

Plačiau

Publikuota: 2016-07-04 Atnaujinta: 2016-07-03 17:59
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika