XV a.
Molis, glazūra
Ilgis 15,1 cm, plotis 14,6 cm, storis 2,8–3,2 cm
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1988 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 2.
Restauravo Bronislava Kunkulienė, rest. prot. Nr. 101/3474 (Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras)
Kvadrato formos žalsvai rusva glazūra padengta grindų plytelė papuošta herbiniu ornamentu – „trijų trimitų“ (lenk. Trąby) herbu vėlyvosios gotikos skyde. Herbo skydas yra su dvigubu apvadu, smailiu galu. Jo viduje įkomponuoti trys simetriškai sujungti besisukantys medžiokliniai ragai. Ant plytelės kraštų ir apačios išliko nežymių skiedinio likučių.
Tokių trijų medžioklinių ragų herbu puoštų plytelių rasta kartu su gotikinių koklių fragmentais tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vidinį kiemą bei pietų korpuso išorę XV a. pabaiga – XVI a. pradžia datuojamuose sluoksniuose. Jos galėjo puošti reprezentacinių pastatų interjerus XV a. viduryje–antroje pusėje, iki statinių nugriovimo.
1413 m. Horodlės unijos aktu 47 Lietuvos bajorų šeimoms buvo suteikti lenkų herbai su teise juos paveldėti. Herbą Trąby iš Gniezno arkivyskupo ir Lenkijos pakanclerio Mikalojaus Trombos (Mikolaj Trąba) perėmė Kristinas Astikas iš Kernavės, vienas įtakingiausių Lietuvos didikų Vytauto ir Žygimanto Kęstutaičio laikais, 1418–1442 m. ėjęs Vilniaus kašteliono pareigas. Jo sūnus Radvila Astikaitis (1384–1477) laikomas Radvilų giminės pradininku ir taip pat ėjo svarbias pareigas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, buvo pirmas Lietuvos dvaro maršalka, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Ponų tarybos narys bei pirmininkas, Trakų vaivada ir Vilniaus kaštelionas. Kol kas vis dėlto negalime plytelėse pavaizduoto herbo susieti su konkrečiu asmeniu, nes, kaip ir gotikiniuose kokliuose, su kuriais plytelės rastos viename sluoksnyje, jose galėjo būti pavaizduoti ne tik Lietuvos didikams priklausę herbai.
Gotikos laikotarpio grindų piešinių pavyzdžių su reljefinėmis plytelėmis nemažai esama kaimyninių šalių gotikiniuose sakraliniuose pastatuose, pilyse, rezidencijose, taip pat XIV–XV a. dailės kūriniuose ir knygų miniatiūrose.
Daugiau apie XV a. reljefines grindų plyteles Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose:
Grindų plytelė su dviuodege sirena Meluzina
Grindų plytelė su drakonų pora
Grindų plytelė su Biblijos pasakojimą iliustruojančia scena apie Izraelio pranašą Joną
Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Petrauskas R. Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje – XV a. Sudėtis, struktūra, valdžia, Vilnius, 2003.
Striškienė Ė. „XV–XVII a. grindų dangos archeologinių tyrimų duomenys ir istorinių grindų atkūrimo galimybės“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2005–2006 m. tyrimai, sudarė L. Glemža, Vilnius, 2007, p. 240–271.
Semkowicz W. „O litewskich rodach bojarskich zbratanych ze szlachtą polską w Horodle 1413 r. – 6. Ród Ościka (Trąba)“, in: Rocznik Towarzystwa Heraldycznego we Lwowie, t. 5, Lwów, 1920, s. 39–42.
