XVI a. pab. – XVII a. pr.
Dubuo
Angos skersmuo 29 cm, dugnelio skersmuo 10,2 cm
Rackevičius G. Radvilų rūmų (III oficinos) Vilniaus Žemutinėje pilyje 2000 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 281/1.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 361/12785 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Puodynėlė
Aukštis 8,5 cm, angos skersmuo 7 cm, dugnelio skersmuo 5 cm
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vakarų korpuso ir jo prieigų 2004 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 29, 40/2–3, 49/3.
Vailionis E. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų vakarų korpuso ir katedros zakristijos jungties 1996 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 482.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 783/12134 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Puodynėlė
Aukštis 9 cm, angos skersmuo 8 cm, dugnelio skersmuo 4,4 cm
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vakarų korpuso ir jo prieigų 2004 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 17.
Vailionis E. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų vakarų korpuso ir katedros zakristijos jungties 1996 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 486.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 782/12133 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Puodynė
Aukštis 13 cm, angos skersmuo 9,5 cm, dugnelio skersmuo 7,3 cm
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vakarų korpuso ir jo prieigų 2004 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 20/1–3, 41/3–5.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 781/12132 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Puodynė
Aukštis 13,5 cm, angos skersmuo 9 cm, dugnelio skersmuo 7,3 cm
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vakarų korpuso ir jo prieigų 2004 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 142.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 780/12131 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Remiantis archeologiniais duomenimis, XVI a. pradžioje Vilniaus mieste ir pilyje jau buvo gaminama ir plačiai naudojama vietoje žiesta ir glazūruota keramika. Nuo XVI a. antros pusės ant vietinių puodžių gaminių kartu su kitais naujais ornamentais atsirado ir vadinamasis tinklelio įspaudas, atliekamas sukant indą aplink ašį ir spaudžiant prie jo volelį, kad įsispaustų ornamentas. Tuo metu išpopuliarėjusios skaidrios ruda ir žalia glazūros, patekusios ant tokio reljefinio dekoro, jį išryškindavo.
Kitokia (baltojo) molio masė sufleruoja, kad šie indai gali būti ne vietinės gamybos. Lietuvoje baltojo molio gavybos vietų nežinoma. Remiantis rašytiniais šaltiniais, tokio molio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės puodžiai galėjo įsigyti Lenkijos ar Vokietijos teritorijose, kur buvo didelės baltojo molio kasyklos.
Nepaisant kokybiškos vietinės puodžių produkcijos gausos, tokie išskirtiniai indai potencialų pirkėją, matyt, patraukdavo savo lengvumu, dviejų glazūros spalvų suderinimu. Tą rodo gausūs baltojo molio indų fragmentai, rasti Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje, XVI a. pabaigos – XVII a. sluoksniuose.
Medžiagą parengė Sigita Venckūnienė
Fotografai Vytautas Abramauskas, Sigita Venckūnienė (lėkštė prieš restauravimą)
Panaudota literatūra
Strazdas D. Vilniaus gotikos ir renesanso keramika, Vilnius, 2011.
Vaitkevičius G. „Puodininkystės profesionalizacija XIV–XVII a. Vilniuje“, in: Miestų praeitis, sudarė G. Vaitkevičius, Vilnius, 2004.
Projektą „Atminties institucijose saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių restauravimas“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
