Baltojo molio dubuo, puodynės ir puodynėlės

Aktualu iki 2016-07-24

XVI a. pab. – XVII a. pr.

Dubuo
Angos skersmuo 29 cm, dugnelio skersmuo 10,2 cm
Rackevičius G. Radvilų rūmų (III oficinos) Vilniaus Žemutinėje pilyje 2000 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 281.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 361/12785 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Puodynėlė
Aukštis 8,5 cm, angos skersmuo 7 cm, dugnelio skersmuo 5 cm
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vakarų korpuso ir jo prieigų 2004 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 29, 40/2–3, 49/3.
Vailionis E. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų vakarų korpuso ir katedros zakristijos jungties 1996 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 482.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 783/12134 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Puodynėlė
Aukštis 9 cm, angos skersmuo 8 cm, dugnelio skersmuo 4,4 cm
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vakarų korpuso ir jo prieigų 2004 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 17.
Vailionis E. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų vakarų korpuso ir katedros zakristijos jungties 1996 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 486.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 782/12133 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Puodynė
Aukštis 13 cm, angos skersmuo 9,5 cm, dugnelio skersmuo 7,3 cm
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vakarų korpuso ir jo prieigų 2004 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 20/1–3, 41/3–5.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 781/12132 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Puodynė
Aukštis 13,5 cm, angos skersmuo 9 cm, dugnelio skersmuo 7,3 cm
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vakarų korpuso ir jo prieigų 2004 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 142.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 780/12131 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Remiantis archeologiniais duomenimis, XVI a. pradžioje Vilniaus mieste ir pilyje jau buvo gaminama ir plačiai naudojama vietoje žiesta ir glazūruota keramika. Nuo XVI a. antros pusės ant vietinių puodžių gaminių kartu su kitais naujais ornamentais atsirado ir vadinamasis tinklelio įspaudas, atliekamas sukant indą aplink ašį ir spaudžiant prie jo volelį, kad įsispaustų ornamentas. Tuo metu išpopuliarėjusios skaidrios ruda ir žalia glazūros, patekusios ant tokio reljefinio dekoro, jį išryškindavo.

Kitokia (baltojo) molio masė sufleruoja, kad šie indai gali būti ne vietinės gamybos. Lietuvoje baltojo molio gavybos vietų nežinoma. Remiantis rašytiniais šaltiniais, tokio molio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės puodžiai galėjo įsigyti Lenkijos ar Vokietijos teritorijose, kur buvo didelės baltojo molio kasyklos.

Nepaisant kokybiškos vietinės puodžių produkcijos gausos, tokie išskirtiniai indai potencialų pirkėją, matyt, patraukdavo savo lengvumu, dviejų glazūros spalvų suderinimu. Tą rodo gausūs baltojo molio indų fragmentai, rasti Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje, XVI a. pabaigos – XVII a. sluoksniuose.

Medžiagą parengė Sigita Venckūnienė
Fotografai Vytautas Abramauskas, Sigita Venckūnienė (lėkštė prieš restauravimą)

Panaudota literatūra
Strazdas D. Vilniaus gotikos ir renesanso keramika, Vilnius, 2011.
Vaitkevičius G. „Puodininkystės profesionalizacija XIV–XVII a. Vilniuje“, in: Miestų praeitis, sudarė G. Vaitkevičius, Vilnius, 2004.

Projektą „Atminties institucijose saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių restauravimas“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kirvis

20250217

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies ir vėliau Valdovų rūmų teritorijoje aptikta įvairių tipų kirvių iš skirtingų laikotarpių. Iki šiol mokslininkų diskusijos dėl tam tikrų kirvių tipų paskirties išlieka aktyvios ir nevienareikšmės. Tyrėjai nesutaria, kiek iš šių kirvių buvo pritaikyti kasdieniams darbams, o kiek jų buvo naudojami kaip ginklai mūšyje. Tik atidžiai išnagrinėjus kiekvieno kirvio konstrukciją, svorį, dydį bei kitus techninius duomenis, galima gana aiškiai atskirti kirvius, kurie buvo skirti tik darbui, nuo sukurtų kovai. Taip pat negalima atmesti galimybės, kad kai kurie kirviai buvo universalūs – jie galėjo tarnauti tiek kaip darbo įrankiai, tiek ir kaip ginklai.

 

Plačiau

Publikuota: 2016-07-18 Atnaujinta: 2016-07-18 11:12
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika