XV a. II p.
Molis, glazūra
Matmenys: 15 x 15,2 x 2,7 cm
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1988 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 1.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 7/23 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Analogiško siužeto koklis: Montvilaitė E., Ožalas E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Valdovų rūmų vidinio kiemo archeologiniai tyrimai 2006–2008 m., radinio inv. Nr. K 93.
Kvadrato formos tamsiai žalia glazūra padengta grindų plytelė papuošta stilizuotu sirenos ornamentu. Jį sudaro karūnuotos moters-sirenos galva, krūtinė, dvi dvigubų palmių šakelių uodegos abipus jos bei žuvis apačioje. Palmių lapų šakos sirenos šonuose tarsi atstoja dvigubą uodegą arba sparnus. Plytelės viršus – glazūros sluoksnis – labai nežymiai nuvaikščiotas, ant kraštų išliko skiedinio likučių.
Tokių plytelių rasta tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vidinį kiemą bei pietų, rytų ir šiaurės korpusų išorę XV a. pabaiga – XVI a. pradžia datuojamuose sluoksniuose. Jos galėjo puošti reprezentacinių pastatų interjerus XV a. viduryje–antroje pusėje, iki statinių nugriovimo.
Šiose plytelėse pavaizduotas personažas, kaip ir grindų plytelėse matoma kita alegorinė veikėja – Meluzina, pasikartoja ir to paties laikotarpio kokliuose. Pastarasis faktas byloja apie tai, kad XV a. viduryje–antroje pusėje stengtasi išlaikyti vienodą stilių, tarpusavyje derinant skirtingos rūšies interjero apdailą, ir kad šie personažai galėjo būti vieno pasakojimo dalis.
Daugiau informacijos apie grindų plytelę su Meluzina
Abu šie Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje rastų grindų plytelių tipai turi bendrą bruožą – plytelių apačioje vaizduojama žuvis. Žuvis yra vienas ankstyviausių Kristaus simbolių, su ja tapatinami ir patys krikšto vandenyje atgimę krikščionys. Palmės šakelė krikščioniškojoje tradicijoje simbolizuoja triumfą prieš mirtį, amžinąjį gyvenimą ir prisikėlimą. Ji taip pat yra vienas iš daugelio Švč. Mergelės Marijos atributų.
Sirenos iš mitologijos žinomos kaip pusiau moterys, pusiau žuvys arba pusiau paukščiai. Graikų mitologijoje sirenos buvo gamtos deivės Persefonės palydovės. Kai požemio karalystės dievas Hadas pagrobė Persefonę, sirenos buvo paverstos paukščiais. Šaltiniuose įvardijamos skirtingos to priežastys: vienuose jų teigiama, kad taip sirenas nubaudė deivės motina Demetra už tai, kad nepadėjo Persefonei, kituose atvirkščiai – kad dievai suteikė sirenoms sparnus tam, kad galėtų lengviau rasti deivę.
Europoje įsitvirtinus krikščionybei sirenos tapo pagundų ir nuodėmės simboliu.
Daugiau apie reljefines grindų plyteles Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje:
Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkas Herbertas Manomaitis
Panaudota literatūra
Becker U. Simbolių žodynas, Vilnius, 1995.
Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, sudarė D. Ramonienė, Vilnius, 1997.
Striškienė Ė. „XV a. reljefinės grindų plytelės Biblijine tematika Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje“, in: Lietuvos pilys, 2006, t. 2, ats. redaktorius V. Urbanavičius, p. 34–43.
Striškienė Ė. „XV–XVII a. grindų dangos archeologinių tyrimų duomenys ir istorinių grindų atkūrimo galimybės“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a.–XIX a. pradžioje. 2005–2006 m. tyrimai, sudarė L. Glemža, Vilnius, 2007, p. 240–271.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 3: 1990–1993 metų tyrimai, ats. redaktorius A. Tautavičius, Vilnius, 1995, p. 65.
Kudulytė-Kairienė A. „Homerinis himnas Demetrai: mito alegorija ir žanro tradicija“, in: Literatūra, 2008, Nr. 50 (3), p. 98–116, http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/get/LT-LDB-0001:J.04~2008~1367165291447/DS.002.0.01.ARTIC (žiūrėta 2016-07-02).
http://www.theoi.com/Pontios/Seirenes.html (žiūrėta 2016-07-02).
