XVI a. vid.
Matmenys: 26,2 x 18,0 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1989–1990 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 202/2.
Restauravo Bronislava Kunkulienė, rest. prot. Nr. 291/8132 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Karnizinis koklis su elnio medžioklės scena rastas viename iš Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietų korpuso rūsių, hidroizoliacijos sluoksnyje. Koklis padengtas baltos, geltonos ir žalios spalvų glazūra. Jo plokštumoje dešinėje pusėje pavaizduotas elnias žemyn nuleista ir pakreipta galva. Kairėje koklio pusėje – du elnią puolantys medžiokliniai šunys.
Šis koklis yra viena sudedamųjų karnizinių koklių serijos, vaizduojančios „Pasaulį atvirkščiai“, dalių. Daugiau apie šios serijos koklius:
Iš istorinių šaltinių žinome, kad Žygimantas Senasis ir karalienė Bona, lankydamiesi Lietuvoje, medžioklėse praleisdavo po keletą savaičių du–tris kartus per metus. Mėgstamiausia jų medžioklių vieta buvo Rūdninkai, kur su šunimis medžioti stambūs žvėrys – meškos, briedžiai ir elniai.
Žygimanto Augusto medžioklės trukdavo iki penkių savaičių ir dar ilgiau, jo dvaro sąskaitų knygose užfiksuoti ir mylimiausių medžioklinių šunų vardai. Belovežo girioje Žygimanto Augusto šuniui Grifui buvo pasiūtas šiltas patiesalas iš lapių uodegų. Žygimanto Augusto dvare laikyta mylima kalė Sibilė, kurios du šuniukai 1549 m. buvo padovanoti Barborai Radvilaitei. Pastaroji taip pat dažnai dalyvaudavo medžioklėse ir turėjo net savo muškietą. Šio šautuvo aprašymas užfiksuotas XVII a. vidurio inventoriuje: „karalienės Barboros muškieta žaliu apsodu, visa puošta kaulu.“
Renesanso laikotarpiu žymesnės medžioklės būdavo aprašomos eiliuotai. XVI a. stumbrų medžioklė Lietuvos giriose aprašyta Mikalojaus Husoviano (Nicolaus Hussovianus) „Giesmėje apie stumbrą“. Joje pasakojama, kaip šis žvėris sekamas, kaip aptveriamas medžioklės plotas ir kokios yra medžioklės taisyklės, taip pat pabrėžiama, kad medžioklė yra ne pramoga, o grūdinamosios karinės pratybos.
Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudoti šaltiniai ir literatūra
Glemža L. „Medžioklė“, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sudarytojas V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 329–334.
Rackevičius G. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje. XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas, Vilnius, 2012.
Ragauskienė R. „Cave canem“: žmogus ir šuo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a.“, in: Istorija, t. 80/4, Vilnius, 2010, p. 21–49.
Striškienė Ė. „Archeologinių radinių panaudojimas atkuriant Vilniaus Žemutinės pilies didžiųjų kunigaikščių rūmų interjerą: XV–XVII a. grindų danga ir krosnys“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 3, comparavit G. Striška, Vilnae, MMXV, p. 255–279.
Nicolaus Hussovianus, Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę, Vilnius, 2007, http://www.epaveldas.lt/recordText/LNB/C1B0003040029/M.Husovianas_Giesme_apie_stumbro_isvaizda.html?exId=316202&seqNr=3#footnote-233-2 (žiūrėta 2016-07-08).
Veteikis T. „Lietuvos pristatymas Europai Giesmėje apie stumbrą“, http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/literatura/LD00/Tomas_Veteikis._Lietuvos_pristatymas_Europai_GIESM%C4%96JE_APIE_STUMBR%C4%84.LD0900A.pdf (žiūrėta 2016-07-08).
