Stikliniai buteliukai

Aktualu iki 2016-09-18

XVI a. pab. – XVII a. pr.
Aukštis 19,5 ir 16 cm
Plotis apie 8 ir 8,8 cm
Vailionis E. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų vakarų korpuso ir Katedros zakristijos jungties 1996 m. tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 633.
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vakarų korpuso ir jo prieigų 2004 m. tyrimai, radinio inv. Nr. S7 ir S67.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 362/12786, 363/12787 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Valdovų rūmų teritorijoje archeologai retai aptinka sveikų stiklinių indų. Jiems sudužus, šukės išmetamos ir paskleidžiamos po platesnę teritoriją, todėl surinkti visą indą į vientisą gaminį nedažnai pavyksta. Kartais atliekoms ir šiukšlėms iš dvariškių gyvenamų menių išmesti naudotos ir čia pat buvusių bokštelių – tualetų šachtos. Tuomet, šukėms pasklidus po sąlyginai nedidelį plotą, pavyksta visiškai arba bent iš dalies atstatyti buvusią indo formą. Vienoje tokių šachtų, ties rūmų vakarų korpusu, aptikta daug archeologinių radinių, tarp kurių buvo ir įvairių stiklinių taurių bei butelių šukių, langų stiklo duženų.

Čia rastos nedidelių skaidraus stiklo buteliukų šukės restauratorių buvo atstatytos į du apie pusės litro tūrio keturkampius indelius, siekusius iki 19 cm aukščio. Vienas buteliukų buvo su švininiu užsukamu kamščiu, kito indo gurklys neišliko. Manoma, kad buteliukai būdavo naudojami užpiltinėms arba kvapiesiems aliejams laikyti ir priskiriami vadinamiesiems vaistininkų indams.

Dar vienas įspūdingai dekoruotas buteliukas iš šios kolekcijos pristatytas anksčiau  

Medžiagą parengė Gintautas Striška
Fotografas Vytautas Abramauskas

Projektą „Atminties institucijose saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių restauravimas“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Sudegę karūniniai kokliai

20240909

Tvenkinio viduje susidariusiuose kultūriniuose sluoksniuose aptikta gausybė radinių, iš jų išsiskiria stipriai sudegusių karūninių koklių grupė. Jie buvo puošti ažūriniu masverku, padengti vienspalve, tikėtina, rudai žalsva ar žalia glazūra. Nuo didelio karščio kokliai stipriai deformavosi, molio masė perdegė, glazūra išsilydė, pakeitė spalvą ir įgavo stiklišką pavidalą.

Plačiau

Publikuota: 2016-09-12 Atnaujinta: 2016-09-11 23:53
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika