Šešiakampė žvaigždinė segė

Aktualu iki 2016-09-04

XIV a. 10 deš. – XV a. I ketv.
Vario lydinys
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Rytų ir šiaurės korpusų prieigų 2006–2008 m. tyrimai, radinio inv. Nr. M 1096.
Konservavo Arūnas Puškorius, rest. prot. Nr. 425/5899 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Žvaigždinės segės – europinis vėlyvųjų Viduramžių papuošalas. Jos nešiotos ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei kaimyniniuose kraštuose – Vokiečių ordino žemėse, Livonijoje.

Tokios segės pavaizduotos įsegtos į drabužius krūtinės srityje ant gotikinių skulptūrų Marienburgo, Bambergo ir kitose katedrose.

Atsižvelgiant į archeologinius Lietuvos kapinynų duomenis, tokių segių dažniausiai randama krūtinės / pečių srityje moterų kapuose (rečiau jų aptikta įvairiose vietose vaikų ir vyrų kapuose).

Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje medinio pastato viduje rasta šešiakampė žvaigždinė segė, lieta iš vario lydinio. Jos vidinė dalis taip pat šešiakampė. Segė puošta geometriniu ir augaliniu ornamentu, galai – trilapiai. Artimiausia analogija – segė iš Kuncų (Štangenvaldės) Kuršių nerijoje.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Svetikas E. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacija XIV a. pab. – XV a., t. 1: Archeologiniai radiniai su krikščioniškais simboliais, Vilnius, 2009, p. 232, pav. 237.

Segė publikuota:
Tarp kasdienybės ir prabangos, sudarytojas A. Puškorius, Vilnius, 2011, p. 108, pav. 284.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sudarytojas V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 286, pav. 469.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Stiklinių apyrankių fragmentai

20250519

Stiklo masę išgauti išmokta II tūkstantmetyje prieš Kristų Egipte ir Artimuosiuose Rytuose. Stikliniams dirbiniams pagaminti reikėjo trijų pagrindinių komponentų – smėlio (silicio dioksido SiO₂), sodos (natrio karbonato Na₂CO₂) ir potašo (kalio karbonato K₂CO₃). Spalvą stiklui suteikdavo įvairių metalų (pavyzdžiui, švino, alavo ir kt.) oksidai. Iš stiklo masės gaminti ne tik indai, bet ir papuošalai. Labiausiai paplitę buvo įvairių spalvų, vienspalviai arba daugiaspalviai, stiklo karoliukai. Taip pat stiklinės apyrankės.
Tyrinėtojai pastebi, kad stiklinės apyrankės buvo paplitusios didelėje Europos dalyje ir būdingos tiek krikščioniškos, tiek pagoniškos, tiek ir musulmoniškos (pavyzdžiui, Pirėnų pusiasalyje) kultūros regionams. Šių dirbinių įvairovė buvo gana didelė. Apyrankių lankeliai – apvalaus, ovalaus, kvadratinio, pusapvalio skersinio pjūvio formos, lygūs, neornamentuoti, tordiruoti arba puošti spalvoto stiklo įvijomis.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2016-08-29 Atnaujinta: 2016-09-05 10:30
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika