Koklis su Kupidonu ir delfinais

Aktualu iki 2016-10-30

XVI a. vid.
20,5 x 17,5 cm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso tyrimai 2000 m., radinio inv. Nr. 1102
Restauravo Alvyra Mizgirienė, rest. prot. Nr. 58/139 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Koklio centre pavaizduota nuogo berniuko iškeltomis rankomis figūra, apibus jo – stilizuotas ornamentas, sudarytas iš dviejų delfinų. Koklio rėmeliai puošti eile rombelių, kiekvieno jų viduryje – nedidelis keturlapis žiedlapis.

Koklis rastas tyrinėjant rūmų šiaurinį korpusą vandentiekiui iškastame griovyje kartu su kitais vienam krosnies kompleksui priskiriamais kokliais, puoštais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbu bei augaliniais ornamentais. Šio radinių komplekso pagrindu rekonstruota XVI a. vidurio krosnis atkurtų rūmų pietinio korpuso antro aukšto Audiencijų menėje (2 il.). Rekonstruojant krosnį, iš dalies remtasi 1965–1966 m. Krokuvos Vavelio karališkosios pilies renesansinės krosnies modeliu, atliktu pagal Marijos Piontkevič-Dereniovos (Maria Piątkiewicz-Dereniowa) rekonstrukciją (3, 4 il.). Valdovų rūmų krosnyje rekonstrukcijos autorius dėl mažesnio formato nepanaudojo koklio su Kupidonu, turinčio analogą Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje.

Daugiau apie šios krosnies komplekso koklius skaitykite čia.

Vienas panašiausių koklyje pavaizduoto alegorinio siužeto ikonografinių atitikmenų yra italų dailininko Nikoleto da Modenos (Nicoletto da Modena) kandeliabro graviūra su Kupidonu ir delfinais (1500–1510, Britų muziejus, Londonas).

Senovės romėnų meilės dievas Kupidonas buvo meilės deivės Veneros ir karo dievo Marso sūnus. To laikotarpio dailės kūriniuose jis dažnai vaizduotas kaip sparnuotas vaikas ar kūdikis, žaidžiantis raitas ant delfino.

Neatsiejamas Kupidono atributas – lankas su strėlėmis. Renesanso dailės kūriniuose šiam personažui buvo suteikta daug alegorinių prasmių, perteikiančių meilės ir erotikos temas. Jis dažnai vaizduotas su savo motina Venera, kartais užrištomis akimis, balansuojantis ant rutulio, simbolizuojančio pasaulį

Krikščioniškojoje simbolikoje delfinas sietas su Kristumi, perėmė antikinėje mitologijoje turėtą tarpininko tarp šio ir nemirtingo pasaulio vaidmenį, buvo savotiškas sielos vedlys į rojų (tabernakulio rėmų detalė su delfinais, 1475–1500, Viktorijos ir Alberto muziejus, Londonas).

Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Łabno J. Commemorating the Polish Renaissance Child: Funeral Monuments and Their European Context, Farnham and Burlington, VT, 2011.
Rackevičius G. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje. XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas, Vilnius, 2012.
„Renaissance Symbols: The Iconography of a 15th Century Frame“, in: The Frame Blog, https://theframeblog.com/2013/03/29/easter-symbols/ [žiūrėta 2016-10-21].
Striškienė Ė. „Archeologinių radinių panaudojimas atkuriant Vilniaus Žemutinės pilies didžiųjų kunigaikščių rūmų interjerą: XV–XVII a. grindų danga ir krosnys“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. III, comparavit G. Striška, Vilnae, MMXV, p. 255–279.

Publikuota: 2016-10-24 Atnaujinta: 2016-10-23 23:18
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika