Žaislinio vežimaičio ašis

Žaislinio vežimaičio ašis, XV a. pr.
Aktualu iki 2016-11-06

XV a. pr.
Ilgis 100 mm
Medis
Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rytų ir šiaurės korpusų prieigų  archeologinių tyrimų 2003–2004 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 5859.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 82/238 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Ši nedidelė viduramžiško žaislo detalė yra ne kas nors kita, o priekinė vežimaičio ašis, datuojama XV a. pradžia. Dirbinėlis yra stačiakampio skersinio pjūvio pagaliuko formos su apvaliomis ašelėmis galuose. Tiesa, vienas galas nulūžęs. Išlikusiame gale yra skylutė su kaiščio, fiksavusio ratuką, fragmentu. Ašies centre išdrožtas trapecijos formos įgilinimas, o jo viduryje kiaurai pragręžta skylutė. Per ją ašis būdavo fiksuojama prie vežimaičio. Išlikęs fragmentas leidžia teigti, kad šis žaislas buvo funkcionali tikro vežimo kopija. Ant ašių sukosi ne tik jo ratai, bet ir visa priekinė ašis. Iki šiol Europoje buvo žinomos tik dvi tokių žaislinių vežimaičių ašys, rastos Gdanske.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas
Vežimaičio rekonstrukcijos autoriai Algirdas Juškevičius, Povilas Blaževičius

Panaudota literatūra:
Blaževičius P. Seniausi Lietuvos žaislai, Vilnius, 2011.
Okulicz Ł. „Wczesnośredniowieczne zabawki i gry z Gdańska“, in: Gdańsk wczesnośredniowieczny, t. 1, red. J. Kamińska, Gdańsk, 1959, s. 107–143.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Marsas ir Venera

Marsas ir Venera

20251103

Po 64 metų Romos gaisro imperatorius Neronas (54–68) pradėjo didžiules statybas ant Eskvilino kalvos. Didingo komplekso svarbiausiu statiniu tapo Aukso rūmai (lot. Domus Aurea), kurių puošybai gausiai naudotas auksas, o sienos ir lubos buvo dekoruotos stiuko lipdiniais ir freskomis. Tačiau vos po kelerių metų mirus Neronui statybos darbai buvo sustabdyti. Didžiulis kompleksas su rūmais ir kitais pastatais palaipsniui užstatytas, o Aukso rūmai atsidūrė po žeme. Tik XV a. pabaigoje juos naujai atrado Renesanso dailininkai, kurie tyrinėjo ir kopijavo antikines freskas. Vėlesniais amžiais susidomėjimas šiomis freskomis tik didėjo.
 
XVIII a. aštuntame dešimtmetyje Romos antikvaras Ludovikas Miris (Ludovico Mirri, 1738–1786) pradėjo kasinėjimus buvusių imperatoriaus Nerono rūmų vietoje. 1774 m. jis pakvietė dailininką Pranciškų Smuglevičių ir architektą Vinčencą Breną (Vincenzo Brenna, 1747–1820) nupiešti atrastas antikinio pastato freskas. Piešiant buvo atkurtos ir trūkstamos freskų dalys. Remdamasis dailininkų sukurtais piešiniais, grafikas Markas Karlonis (Marco Carloni, 1742–1796) parengė grafikos darbus, kuriuos atskirame albume „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ (Vestigia delle terme di Tito e loro interne pitture) 1776 m. Romoje išspausdino L. Miris. Iš viso leidinyje publikuoti 59 Aukso rūmų sieninės tapybos vaizdai.

 

Plačiau

Publikuota: 2016-10-31 Atnaujinta: 2016-10-30 23:42
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika