Aktualu iki 2016-11-13

XIV a. pab.
Detalės ilgis 255 mm, plotis 200 mm, odos storis apie 3 mm
Oda, vario lydinys
Blaževičius P., Bugys P., Kaminskaitė I., Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmai. LDK valdovų rūmų rytų korpuso šiaurinio priestato archeologinių tyrimų 2003, 2006–2007 m. ataskaita, radinio inv. Nr. O. 373.
Restauravo Jurgita Kalėjienė, rest. prot. Nr. 497/8338 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Vilniaus Žemutinėje pilyje, gynybinės sienos M 38 vidinėje pusėje, XIV a. antroje pusėje susiformavusiame durpingame sluoksnyje, 2008 m. archeologai rado unikalią šarvų detalę – antžastį. Ši odinė detalė buvo suplyšusi ir iš kitų sluoksnio odinių dirbinių išsiskyrė atsispaudusiais neaiškių detalių kontūrais bei skylučių eilėmis. Neįprastas buvo ir odos storis – apie 3 mm. Restauratoriams ją suklijavus atkreiptas dėmesys ir į išskirtinę formą. Tik atsižvelgus į šiuos požymius buvo nustatyta, kad tai įtvarinių šarvų dalis. Vilniuje rastas antžastis – viena iš dviejų fiziškai išlikusių tokio tipo šarvų detalių visoje Europoje. Kartu su Tartu rastais antdilbiais tai toliausiai į rytus žinomos tokio tipo šarvų detalės.

Nors odinis antžastis aptiktas be metalinių detalių, jų buvimą liudija skylučių eilės ir netgi įspaudai gerojoje odos pusėje, pagal kuriuos galima nustatyti buvusių įtvarų ir kniedžių formą bei dydį. Taigi ši detalė turėjo tris metalinius įtvarus ir dvi kniedžių eiles. Įtvarų ilgis ir kniedžių skaičius eilutėje kinta atitinkamai pagal detalės formą. Nustatyta, kad šarvui gaminti naudota stora galvijo sprando oda (tikėtina – virta) su prie jos prikniedytais metaliniais įtvarais ir dekoratyvinių kniedžių eilėmis. Šarvui tvirtinti prie kario rankos naudoti dirželiai abiejose detalės pusėse. Spėjama, kad papildomu odiniu raišteliu antžasčio viršus būdavo pririšamas prie pošarvio.

Kaip jau minėta, ši šarvų detalė aptikta kultūriniame sluoksnyje, datuojamame XIV a. pabaiga. Įvertinus tai, kad šis artefaktas aptiktas be metalinių detalių, jame matomos taisymo žymės, galime teigti, kad aprašytasis antžastis būdavo naudojamas pilies gynėjų, o vėliau išmestas kaip nebeatliekantis savo apsauginės funkcijos.

Giunterio fon Švarcburgo (Günther von Schwarzburg) antkapinė plokštė (1349) su įtvarinių šarvų detale – antžasčiu

In: Kunsthistorische Bilderbogen, Bd. 2: Die Kunst des Mittelalters, hrsg. R. Menge, Leipzig, 1886; Heidelbergo universiteto biblioteka: http://digi.ub.uni-heidelberg.de/diglit/menge1886/0036?sid=56aaf9403a14eb8538782750e781bd6f

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografai Vytautas Abramauskas, Arūnas Puškorius
Dailininkas Mantvidas Mieliauskas

Panaudota literatūra:
Blaževičius P., Bugys P. „Reikšmingas XIV a. pab. įtvarinių šarvų detalės radinys Vilniaus Žemutinėje pilyje“, in: Lietuvos archeologija, 2013, t. 38, p. 41–52.
Blaževičius P., Ožalas E. „Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų R korpuso Š priestato 2003, 2006 ir 2007 m. archeologiniai tyrimai“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2008 metais, Vilnius, 2009, p. 183–187.

Kunsthistorische Bilderbogen, Bd. 2: Die Kunst des Mittelalters, hrsg. R. Menge, Leipzig, 1886. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Auskaras

20240415

Dabartinėje Lietuvos teritorijoje seniausi auskarai datuojami XIII–XIV amžiumi. Jie buvo gaminami lankelio formos su 1–3 kabučiais ir pagal konstrukciją skirstomi į tris tipus: žiedinius, kilpinius ir klaustuko formos.

Plačiau

Publikuota: 2016-11-07 Atnaujinta: 2016-11-07 00:03
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika