Laužtuvas
Aktualu iki 2016-12-18

XVI a. I p.
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1995 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 234.
Konservavo Dainius Šavelis, rest. prot. Nr. 355/9955 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

XVI a. statyti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniuje savo dydžiu ir puošnumu išsiskyrė iš kitų to meto miesto statinių. Statant šiuos rūmus, pirmą kartą Lietuvoje pastato apdailai panaudotos iš vietinio akmens tašytos apdailos detalės.

Rašytiniuose šaltiniuose užfiksuota, kad 1547 m. italų akmentašiai Džovanis Činis (Giovanni Cini) ir Baltramiejus Italas skaldė ir tašė vietinį akmenį Bistryčioje Žemutinei piliai statyti. Minima, kad šią statybinę medžiagą ruošdavo kalviai. Jie akmentašiams darydavo įvairius įrankius: plaktukus, kūjus, laužtuvus, grąžtus.

Vieną iš laužtuvų, naudotų statant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus, archeologai rado 1995 m. rūmų vakarų korpuso pamatų griovyje.

Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Vitkauskienė R. „XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai istoriniuose šaltiniuose. Nauji Žygimanto Augusto rūmai ir Žemutinės pilies komplekso plėtra valdant Žygimantui Augustui“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarė R. Ragauskienė, Vilnius, 2006.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Raereno akmens masės ąsotis

Raereno akmens masės ąsotis

20260720

Buitinės keramikos kolekcija sudaro vieną didžiausių Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinių dalių. Joje saugomi įvairių laikotarpių vietinių meistrų dirbiniai ir importuoti indai. Šiame tekste pristatomas vienas retesnių importinės keramikos pavyzdžių – Raereno akmens masės ąsotis.
Akmens masė – tai aukštoje temperatūroje sukepęs molio ir kitų uolienų mišinys. Ji gali būti balta, pilka, gelsva ar ruda. Tokia keramika yra kieta, neporinga, nepralaidi skysčiams ir neperšviečiama. Šios rūšies indai pradėti gaminti dabartinės Vokietijos Reino regione, vėliau jų gamyba išplito į Žemutinę Saksoniją ir Belgiją, o nuo XVII a. – ir į Angliją. Akmens masės technologija turėjo didelę įtaką vėlyvųjų Viduramžių ir Naujųjų laikų keramikos tradicijoms, keitė ne tik gamybos procesus, bet ir buitinius bei socialinius įpročius.

 

Plačiau

Publikuota: 2016-12-12 09:41 Atnaujinta: 2016-12-12 09:42
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika