Žygimanto Senojo medalis

Žygimanto Senojo medalis
Aktualu iki 2016-12-11

Johanas Jokūbas Reichelis (Johan Jakub Reichel, apie 1746–1799/1801)
Varšuva, XVIII a. pab.
Vario lydinio skersmuo 43 mm
Įrašas averse – sigismundus primus, apačioje ­– dailininko inicialai i. i. r.
Įrašas reverse – casimiri / filius / penultimus, / prudentia, victoriis, / opibus insignis, / caroli v. caesaris, / et francisci i. / francorum regis / coAevus, et illis / aequipartus. / ob: a. d. 1548. aetat: 81. / reg. 42. d. 1 apr.
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, inv. Nr. VR-631
Eksponatas 2011 m. įsigytas iš Valentino Ramonio (JAV).

Medalyje vaizduojamas Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės sūnus – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis (1467–1548). Medalio averse – valdovo su karūna portretas profiliu.

Medalio autorius Johanas Jokūbas Reichelis (Johan Jakub Reichel, apie 1746–1799/1801) – greičiausiai iš Saksonijos kilęs dailininkas, medalininkas. Dirbo graveriu Varšuvoje ir Sankt Peterburge. 1787–1795 m. dirbo Varšuvos monetų kalykloje. 1792 m., po mokytojo ir bendradarbio Johano Filipo Holchauserio (Johann Philip Holzhaeusser) mirties, buvo paskirtas karaliaus dvaro medalininku.

Vienas svarbiausių J. J. Reichelio sukurtų darbų – 12 medalių, vaizduojančių Lenkijos karalius ir Lietuvos didžiuosius kunigaikščius nuo Žygimanto Senojo iki Augusto III, serija, sukurta 1792–1797 metais. Medaliai buvo sukurti pagal Marčelo Bačarelio (Marcello Bacciarelli) portretus, puošiančius Varšuvos karališkosios pilies Marmurinę salę. Visą medalių seriją sudarė 23 medaliai, 11 iš jų sukūrė J. F. Holchauseris. Medalių seriją pagaminti buvo užsakęs Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis, jis parengė ir medalių tekstus lotynų kalba.

Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Mindaugas Kaminskas

Panaudota literatūra:
Chomyn I. Katalog plakiet, medalionów i medali polskich i z Polską związanych w Lwowskiej Narodowej Galerii Sztuki, t. II, Warszawa, 2015, s. 124.
Więcek A. „Reichel Jan Jakub“, in: Polski słownik biograficzny, t. XXXI, J. Rehbinder, M. Romiszewski, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, Łódź, 1988, s. 8–9.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

20260413

XIV a. Italijoje ir Prancūzijoje susiformavo postglosatorių, arba komentatorių, pasaulietinė teisės mokykla, kurios atstovai buvo XII–XIII a. veikusios glosatorių mokyklos pasekėjai. Šios mokyklos atsiradimas susijęs su Romos teisės atgimimu Viduramžiais ir Digestų, arba Pandektų, rinkinių atradimu. Glosatoriai tyrinėjo romėnų civilinės teisės veikalus ir pildė juos glosomis (paaiškinimais, pastabomis), komentavo ir interpretavo teisines sąvokas bei principus. Postglosatoriai glosų jau neberašė, bet sistemiškai ėmėsi tirti visą teisės akto turinį, o ne tik pavienes jo sąvokas, rašė išsamius komentarus ir remdamiesi Aristotelio tekstais, ir taikydami kitus scholastinius metodus.
Bartolas de Sasoferatas buvo vienas žymiausių Viduramžių postglosatorių, davęs vardą visai Romos pasaulietinės teisės komentatorių mokyklai – bartolistams. Jis buvo Perudžos ir Bolonijos universitetų auklėtinis, Pizos ir Perudžos universitetų teisės profesorius, civilinės teisės specialistas, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV (1316–1378, valdė 1355–1378) patarėjas.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2016-12-05 Atnaujinta: 2016-12-04 23:54
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika