Koklis, vaizduojantis Švč. Mergelę Mariją su Kūdikiu

Koklis, vaizduojantis Švč. Mergelę Mariją su Kūdikiu
Aktualu iki 2016-12-25

XVI a. vid.
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos 1989–1990 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 234/1.

Koklis rastas viename iš Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietų korpuso rūsių, hidroizoliacijos sluoksnyje. Stačiakampio koklio plokštumoje pavaizduota Švč. Mergelė Marija, dešinėje rankoje laikanti žindomą Kūdikėlį Jėzų, kairėje – kriaušę (apatinė figūros dalis neišlikusi). Siužetas su Švč. Mergele Marija, maitinančia Kūdikį, buvo ypač populiarus XVI a. vokiečių Renesanso grafikų darbuose.

Albrechtas Diureris (Albrecht Dürer), Švč. Mergelė Marija, maitinanti Kūdikį, 1512 m., Vienos Albertinos muziejus (Austrija)

Heinrichas Aldegreveris (Heinrich Aldegrever), Švč. Mergelė, maitinanti Kūdikį, 1527 m., Amsterdamo valstybinis muziejus (Nyderlandai)

Artimiausias analogas koklyje vaizduojamam siužetui yra Hanso Sebaldo Behamo (Hans Sebald Beham) 1520 m. datuojamas raižinys, kuriame pavaizduota Kūdikį žindanti Švč. Mergelė su kriauše, saugomas Londono Britų muziejuje.

Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Rackevičius G. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje. XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas, Vilnius, 2012.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Marsas ir Venera

Marsas ir Venera

20251103

Po 64 metų Romos gaisro imperatorius Neronas (54–68) pradėjo didžiules statybas ant Eskvilino kalvos. Didingo komplekso svarbiausiu statiniu tapo Aukso rūmai (lot. Domus Aurea), kurių puošybai gausiai naudotas auksas, o sienos ir lubos buvo dekoruotos stiuko lipdiniais ir freskomis. Tačiau vos po kelerių metų mirus Neronui statybos darbai buvo sustabdyti. Didžiulis kompleksas su rūmais ir kitais pastatais palaipsniui užstatytas, o Aukso rūmai atsidūrė po žeme. Tik XV a. pabaigoje juos naujai atrado Renesanso dailininkai, kurie tyrinėjo ir kopijavo antikines freskas. Vėlesniais amžiais susidomėjimas šiomis freskomis tik didėjo.
 
XVIII a. aštuntame dešimtmetyje Romos antikvaras Ludovikas Miris (Ludovico Mirri, 1738–1786) pradėjo kasinėjimus buvusių imperatoriaus Nerono rūmų vietoje. 1774 m. jis pakvietė dailininką Pranciškų Smuglevičių ir architektą Vinčencą Breną (Vincenzo Brenna, 1747–1820) nupiešti atrastas antikinio pastato freskas. Piešiant buvo atkurtos ir trūkstamos freskų dalys. Remdamasis dailininkų sukurtais piešiniais, grafikas Markas Karlonis (Marco Carloni, 1742–1796) parengė grafikos darbus, kuriuos atskirame albume „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ (Vestigia delle terme di Tito e loro interne pitture) 1776 m. Romoje išspausdino L. Miris. Iš viso leidinyje publikuoti 59 Aukso rūmų sieninės tapybos vaizdai.

 

Plačiau

Publikuota: 2016-12-19 07:18 Atnaujinta: 2016-12-26 12:44
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika