Gobelenas „Rūmų gyvenimas“

Gobelenas „Rūmų gyvenimas“
Aktualu iki 2017-01-01

Autorius nežinomas
Briuselis arba Turnė, apie 1520 m.
Vilna, šilkas
286 x 188 cm
2015 m. gobelenas įsigytas iš „S. Franses Limited“ (Jungtinė Karalystė)
Inv. Nr. VR-1010

Gobelenas „Rūmų gyvenimas“ – vienas seniausių Valdovų rūmų muziejaus turimų gobelenų. Jis sukurtas Pietų Flandrijoje, Briuselyje arba Turnė, apie 1520 metus. Gotikiniame gobelene puikiai atspindėtos dvaro gyvenimo scenos ir Viduramžiais vyravusios ryškios apdarų spalvos bei papuošalai.

Gobeleno kompozicija dvilypė. Antrame plane pavaizduoto purpurinio audinio, dekoruoto augaliniais motyvais, fone vaizduojamas barzdotas karalius su karūna, apsivilkęs drabužiais, pasiūtais iš prabangių audinių, ir segintis brangakmeniais puoštą peleriną. Dešine ranka apkabinęs koloną. Jam už nugaros vaizduojami šeši jauni vyrai. Vienas jų, palinkęs prie karaliaus, vaizduojamas be galvos apdangalo. Greta, bet jau lauko erdvėje, pavaizduoti du stovintys vyrai, apsirengę puošniais drabužiais ir su galvos apdangalais.

Pirmo plano kairėje pusėje vaizduojama grupė muzikantų, grojančių pučiamaisiais instrumentais ir vienu styginiu. Šalia jų vaizduojamas palinkęs vyriškis, kairę ranką ištiesęs į priekį, o dešinę nuleidęs – ja laiko galvos apdangalą (?). Vyriškis vaizduojamas taip, lyg į ką nors nuolankiai kreiptųsi. Tai leidžia daryti prielaidą, kad Valdovų rūmų muziejaus turimas gobelenas gali būti didesnio gobeleno dalis, tad jame buvo vaizduojama daugiau scenų. Pirmo plano dešinėje pavaizduotos trys damos, besirenkančios gėles iš pintinės.

Gobeleno bordiūras puoštas iš gėlių sudarytais ornamentais. Bordiūro juosta kairėje pusėje skiriasi nuo kitų – čia gėlių šakelės surištos keliais kaspinais.

Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija, sudarė V. Dolinskas, G. Skujutė, Vilnius, 2014.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Rašalinė

Rašalinė

20251110

XV a. rašalines naudojo tik raštinga visuomenės dalis – tie, kurie turėjo mokėti rašyti dėl savo užimamų pareigybių: raštininkai, iždininkai ir kt. Remiantis archeologiniais duomenimis, žinoma, kad viena pagrindinių to laikotarpio raštininkų naudotų kanceliarijos priemonių – rašalinės. Jos buvo tekintos iš kaulo, drožtos iš rago, lietos iš metalo ar lipdytos, žiestos iš molio. Nuo XV a. rašalinės pradėtos gaminti taip, kad jas būtų patogu nešioti, – su dangteliais, neretai pritvirtintos prie diržo. Tai leido raštininkams būti mobiliems, keliauti ir dirbti ne vienoje vietoje. Dažniausiai naudotas juodas rašalas. Spalvotas rašalas (mėlynas, raudonas) – prabangesnis (jo ir gamyba buvo brangesnė), naudotas taupiau.
Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritoriją XV a. sluoksnyje rasta išskirtinės išvaizdos rašalinė. Ji pagaminta iš pilkos molio masės, lipdyta, dengta rusvai žalia glazūra, sveika. Rašalinė vandens paukščio pavidalo, su skyle nugaroje (rašalui laikyti), snapas ir uodega nulūžę. Ji dekoruota geometriniu ornamentu. Paprastos rašalinės pasižymėjo funkcionalumu, buvo mažai dekoruotos. Prabangesnės galėjo būti profiliuotos, puoštos įmantresnėmis figūrinėmis detalėmis. Rašalinių išvaizda neretai priklausė nuo savininko statuso – kuo aukštesnes pareigas ar statusą užėmė žmogus, tuo puošnesnė buvo ir jo rašalinė. 

 

Plačiau

Publikuota: 2016-12-26 Atnaujinta: 2016-12-26 12:46
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika