Kokliai su palmetės ornamentu

Kokliai su palmetės ornamentu
Aktualu iki 2017-01-08

XVI a. pab.
Matmenys: 25,0 x 15,5 cm
Molis
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurės korpuso tyrimai 2000 m., radinio inv. Nr. 682.

Matmenys: 24,0 x 15,0 cm
Molis, glazūra
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vakarų korpuso ir jo prieigų 2004 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 369.

Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų šiaurės bei vakarų korpusus XVI a. II p. datuojamuose griuvenų sluoksniuose rasta karnizinių ir frizinių koklių su simetriška augalinio ornamento kompozicija, pažįstama iš 1544 m. datuojamo Hanso Sebaldo Behamo (Hans Sebald Beham) raižinio.

Aptiktų koklių plokščių centre įkomponuota palmetė, aplink kurią simetriškai išdėstytas akanto lapų, delfinų ir trimitų ornamentas. Palmetė – stilizuotas vėduoklinės palmės lapo pavidalo dekoro motyvas, kartais suprantamas ir kaip gyvybės medžio simbolis. Jis plačiai naudotas komponuojant juostinius ornamentus Senovės Rytų, Graikijos, Romos, vėliau – visų Antika sekusių stilių architektūroje ir dailėje.

Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Dailės žodynas, atsakomoji redaktorė J. Mulevičiūtė, Vilnius, 1999, p. 311.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Marsas ir Venera

Marsas ir Venera

20251103

Po 64 metų Romos gaisro imperatorius Neronas (54–68) pradėjo didžiules statybas ant Eskvilino kalvos. Didingo komplekso svarbiausiu statiniu tapo Aukso rūmai (lot. Domus Aurea), kurių puošybai gausiai naudotas auksas, o sienos ir lubos buvo dekoruotos stiuko lipdiniais ir freskomis. Tačiau vos po kelerių metų mirus Neronui statybos darbai buvo sustabdyti. Didžiulis kompleksas su rūmais ir kitais pastatais palaipsniui užstatytas, o Aukso rūmai atsidūrė po žeme. Tik XV a. pabaigoje juos naujai atrado Renesanso dailininkai, kurie tyrinėjo ir kopijavo antikines freskas. Vėlesniais amžiais susidomėjimas šiomis freskomis tik didėjo.
 
XVIII a. aštuntame dešimtmetyje Romos antikvaras Ludovikas Miris (Ludovico Mirri, 1738–1786) pradėjo kasinėjimus buvusių imperatoriaus Nerono rūmų vietoje. 1774 m. jis pakvietė dailininką Pranciškų Smuglevičių ir architektą Vinčencą Breną (Vincenzo Brenna, 1747–1820) nupiešti atrastas antikinio pastato freskas. Piešiant buvo atkurtos ir trūkstamos freskų dalys. Remdamasis dailininkų sukurtais piešiniais, grafikas Markas Karlonis (Marco Carloni, 1742–1796) parengė grafikos darbus, kuriuos atskirame albume „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ (Vestigia delle terme di Tito e loro interne pitture) 1776 m. Romoje išspausdino L. Miris. Iš viso leidinyje publikuoti 59 Aukso rūmų sieninės tapybos vaizdai.

 

Plačiau

Publikuota: 2017-01-02 00:15 Atnaujinta: 2017-01-02 00:16
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika