Kokliai su palmetės ornamentu

Kokliai su palmetės ornamentu
Aktualu iki 2017-01-08

XVI a. pab.
Matmenys: 25,0 x 15,5 cm
Molis
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurės korpuso tyrimai 2000 m., radinio inv. Nr. 682.

Matmenys: 24,0 x 15,0 cm
Molis, glazūra
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vakarų korpuso ir jo prieigų 2004 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 369.

Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų šiaurės bei vakarų korpusus XVI a. II p. datuojamuose griuvenų sluoksniuose rasta karnizinių ir frizinių koklių su simetriška augalinio ornamento kompozicija, pažįstama iš 1544 m. datuojamo Hanso Sebaldo Behamo (Hans Sebald Beham) raižinio.

Aptiktų koklių plokščių centre įkomponuota palmetė, aplink kurią simetriškai išdėstytas akanto lapų, delfinų ir trimitų ornamentas. Palmetė – stilizuotas vėduoklinės palmės lapo pavidalo dekoro motyvas, kartais suprantamas ir kaip gyvybės medžio simbolis. Jis plačiai naudotas komponuojant juostinius ornamentus Senovės Rytų, Graikijos, Romos, vėliau – visų Antika sekusių stilių architektūroje ir dailėje.

Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Dailės žodynas, atsakomoji redaktorė J. Mulevičiūtė, Vilnius, 1999, p. 311.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Raereno akmens masės ąsotis

Raereno akmens masės ąsotis

20260720

Buitinės keramikos kolekcija sudaro vieną didžiausių Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinių dalių. Joje saugomi įvairių laikotarpių vietinių meistrų dirbiniai ir importuoti indai. Šiame tekste pristatomas vienas retesnių importinės keramikos pavyzdžių – Raereno akmens masės ąsotis.
Akmens masė – tai aukštoje temperatūroje sukepęs molio ir kitų uolienų mišinys. Ji gali būti balta, pilka, gelsva ar ruda. Tokia keramika yra kieta, neporinga, nepralaidi skysčiams ir neperšviečiama. Šios rūšies indai pradėti gaminti dabartinės Vokietijos Reino regione, vėliau jų gamyba išplito į Žemutinę Saksoniją ir Belgiją, o nuo XVII a. – ir į Angliją. Akmens masės technologija turėjo didelę įtaką vėlyvųjų Viduramžių ir Naujųjų laikų keramikos tradicijoms, keitė ne tik gamybos procesus, bet ir buitinius bei socialinius įpročius.

 

Plačiau

Publikuota: 2017-01-02 00:15 Atnaujinta: 2017-01-02 00:16
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika