Kokliai su palmetės ornamentu

Kokliai su palmetės ornamentu
Aktualu iki 2017-01-08

XVI a. pab.
Matmenys: 25,0 x 15,5 cm
Molis
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurės korpuso tyrimai 2000 m., radinio inv. Nr. 682.

Matmenys: 24,0 x 15,0 cm
Molis, glazūra
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vakarų korpuso ir jo prieigų 2004 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 369.

Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų šiaurės bei vakarų korpusus XVI a. II p. datuojamuose griuvenų sluoksniuose rasta karnizinių ir frizinių koklių su simetriška augalinio ornamento kompozicija, pažįstama iš 1544 m. datuojamo Hanso Sebaldo Behamo (Hans Sebald Beham) raižinio.

Aptiktų koklių plokščių centre įkomponuota palmetė, aplink kurią simetriškai išdėstytas akanto lapų, delfinų ir trimitų ornamentas. Palmetė – stilizuotas vėduoklinės palmės lapo pavidalo dekoro motyvas, kartais suprantamas ir kaip gyvybės medžio simbolis. Jis plačiai naudotas komponuojant juostinius ornamentus Senovės Rytų, Graikijos, Romos, vėliau – visų Antika sekusių stilių architektūroje ir dailėje.

Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Dailės žodynas, atsakomoji redaktorė J. Mulevičiūtė, Vilnius, 1999, p. 311.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2017-01-02 00:15 Atnaujinta: 2017-01-02 00:16
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika