Kokliai su pirmapradės nuodėmės siužetu

Aktualu iki 2017-07-30

XVI a. II ketv.
Matmenys: aukštis 34,7 cm, plotis 17,6 cm, gylis 6,6 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos 1989–1990 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 208/1.
Restauravo Raimonda Rudokaitė, rest. prot. Nr. 23/28 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Matmenys: aukštis 34,3 cm, plotis 20,4 cm, gylis 7,6 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos 1989–1990 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 208/5.
Restauravo Alvyra Mizgirienė, rest. prot. Nr. 81/600 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Matmenys: aukštis 34,5 cm, plotis 19,7 cm
Ožalas E., Montvilaitė-Zaveckienė E., Žvirblis A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurės ir vakarų korpusų bei šiaurinio rūmų priestato archeologiniai tyrimai 2007–2009 m., radinio inv. Nr.18.
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vakarų korpuso ir jo prieigų 2004 m. archeologiniai tyrimai, radinio inv. Nr. 394.
Restauravo Alvyra Mizgirienė, rest. prot. Nr. 82/601 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Koklių plokštumoje vaizduojami Adomas ir Ieva rojaus sode po pažinimo medžiu. Aplink medžio kamieną apsivyniojęs žaltys su žmogaus galva ir karūna (?). Siužetas išreiškia pamatinę idėją apie dvilypę žmogaus prigimtį. Pažinimo medis aprašytas Senojo Testamento Pradžios knygoje. Dievo pasodinto Edeno sodo viduryje medžio vaisiai duoda amžiną gyvybę. Suvalgę vaisių nuo šio medžio Adomas ir Ieva sulaužo Dievo draudimą ir išvaromi iš rojaus. Nuodėmė pažeidžia pagal Dievo paveikslą sukurto žmogaus prigimtį. Nepaisant nuopuolio ir pasmerkimo, Adomas ir Ieva buvo išgelbėti Kristaus aukos. Klasikinis 384 m. užrašytas šv. Jeronimo posakis „Mors per Evam, Vita per Mariam“ („Mirtis atėjo per Ievą, gyvenimas – per Mariją“ (Šv. Jeronimas (Hier. Epistula 22, ad Eustochium no. 21) atsispindi ir ikonografijoje, žemiškuosius gundymus dažnai vaizduojant kaip antitezę Marijos tyrumui. Pats Kristus kartais taip pat vaizduojamas nukryžiuotas ant pažinimo medžio Edeno sode.

Pirmapradė nuodėmė, 1460–1500 m., Izraelis van Mekenemas (Israhel van Meckenem, apie 1445–1503), Britų muziejus (Londonas, Jungtinė Karalystė)

Pirmapradė nuodėmė, 1477 m. (Biblija, Cod. Pal. germ. 16, Kapitel Genesis, Blat 12r) 

Adomas ir Ieva ragauja uždraustus vaisius, 1460 m., Viljamas Vrelantas (Willem Vrelant, apie 1454–1481), Dž. Polio Gečio muziejus (Los Andželas, JAV), Arenberg Hours, Ms. Ludwig IX 8, fol. 137)

Iš istorinių šaltinių yra žinoma, kad 1553 m. Žygimanto Augusto rezidencijoje Vavelyje (Krokuva, Lenkija) buvo gobelenų serija „Rojaus istorija“, sukurta pagal žymaus Renesanso epochos dailininko Michilio Koksio I (Michiel I Coxcie, 1499–1592) kartonus. Gobelenas, vaizduojantis Adomo ir Ievos nuopuolį, buvęs pakabintas karaliaus miegamajame.

Pirmapradė nuodėmė, 1550 m., Michilis Koksis I (Michiel I Coxcie, 1499–1592), Meno istorijos muziejus (Viena, Austrija)

Gobelenas „Rojaus laimė“ iš serijos „Rojaus istorija“, 1550 m., Michilis Koksis I (Michiel I Coxcie, 1499–1592), Krokuvos Vavelio karališkoji pilis, Lenkija

Gobeleno fragmentas

Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudoti šaltiniai ir literatūra
Jaskelevičiūtė S. „Mergeliškumas: tarp suvaržymo ir išsilaisvinimo“, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2016, Nr. 5, p. 14–19.
Rackevičius G. XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas, Vilnius, 2012.
Striškienė Ė. „Archeologinių radinių panaudojimas atkuriant Vilniaus Žemutinės pilies didžiųjų kunigaikščių rūmų interjerą: XV–XVII a. grindų danga ir krosnys“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 3: MMXII–MMXIII, comparavit G. Striška, Vilnae, MMXV, p. 255–279.
Vitkauskienė B. R. Vilniaus Žemutinės pilies renesansinių koklių ikonografiniai šaltiniai, Vilnius, 2006.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Adatos

20240916

Seniausios adatos – kaulinės, naudotos nuo Akmens amžiaus (taip pat ir Viduramžiais). Metalinės adatos gamintos nuo Bronzos amžiaus.
Adatų archeologai randa tiek gyvenamosiose vietovėse, tiek moterų, vaikų, vyrų kapuose. Tradicija įdėti adatas ir adatines laidojant buvo žinoma ir kitur, pavyzdžiui, Skandinavijoje. Ji išsilaikė iki pat XX a. pradžios. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniuose šaltiniuose taip pat užfiksuotas paprotys įdėti adatų ir siūlų laidojant moteris.

Plačiau

Publikuota: 2017-07-24 Atnaujinta: 2017-07-20 15:51
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika