Italija, XVII a.
Ilgis 102 cm, plotis 72,5 cm
Vaismedžio mediena, geležis, drožyba, lakavimas
Inv. Nr. VR-357
Šį arbaletą 2008 m. birželio 24 d. antikvariate „Kunsthandel Reinhold Hofstätter“ (Viena, Austrija) būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo Lietuvos dailės muziejus. 2009 m. gegužės 27 d. eksponatas perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.
Arbaletas (pranc. arbalète) yra kilpinis lankas, rankinis svaidomasis ginklas. Vakarų Europoje buvo naudojami ilgi arbaletai (iki 1,80 m), Artimuosiuose Rytuose – trumpi (iki 0,8 m). Arbaletai strėlę nusviesdavo iki 200 m. Iki XVI a. arbaletus naudojo pėstininkai ir raitininkai, iki XVIII a. – medžiotojai. Lietuvoje buvo naudojami Artimųjų Rytų tipo arbaletai.
Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose saugomas XVII a. kulkomis šaudantis arbaletas, pagamintas Italijoje. Ginklas puoštas reljefiniais medžio drožiniais ir geležinėmis detalėmis, priekinėje dalyje stipriai išlenktas. Arbaletas turi templę, o jos viduryje matome maišelį, skirtą įdėti kulką. Arbaletas nedidelis, dominuoja paprastos linijos ir saikingas dekoras.
Kulkomis šaudantys arbaletai buvo ne tokie populiarūs, kaip strėlėmis šaudantys arbaletai. Dėl šios priežasties būtent pastarieji sulaukdavo daugiau naujų technologinių sprendimų.
Ankstyviausias žinomas kulkomis šaudantis arbaletas datuojamas XVI amžiumi. Pirmosios kulkos gamintos net iš molio, tik vėliau imtas naudoti švino lydinys.
Vienas iš svarbesnių kulkomis šaudančių arbaletų technologinių patobulinimų – didesnis lanko išlenkimas. Tokiu būdu arbaleto konstrukcijoje neliko virvutės bei kulkas laikančio maišelio, ištiesinta arbaleto ašinė linija, dėl to padidėjo ginklo šaunamoji galia.
Dažniausiai kulkomis šaudantys arbaletai naudoti medžioklėje. Galbūt ir dėl to šie ginklai būdavo rečiau technologiškai tobulinami, negu, pavyzdžiui, kovose naudoti ginklai. Savo veikimo principu kulkomis šaudantis arbaletas labai primena laidynę. Šaudant arbaletu naudotos mažos apvalios kulkos.
Kulkomis šaudantys arbaletai daugiausia naudoti paukščių medžioklėje. Nepaisant daug galingesnių ginklų, naudoti šio tipo arbaletai, nes jie veikė tyliai, šūviai iš šių ginklų būdavo gana duslūs ir nenuvaikydavo grobio. Be to, šie ginklai buvo labai saugūs ir lengvi, todėl tiko ir jauniems kareiviams bei pradedantiems šauliams mokytis medžioti. Reikia manyti, kad dėl šios priežasties tokie arbaletai buvo puikus pasirinkimas medžiojančioms moterims.
Medžiagą parengė Toma Zarankaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra
Middleton R. The Practical Guide to Man-Powered Bullets: Catapults, Crossbows, Blowguns, Bullet-bows and Airguns, Mechanicsburg, 2005, p. 18.
Payne-Gallwey R. The Book of the Crossbow, New York, 1903, p. 3–6, 177.
Rackevičius G. „Arbaletas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 1: A–Ar, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2001, p. 707–708.
