Nerviūrinė plyta su įsispaudusiu šuns pėdsaku

Aktualu iki 2023-01-22
XV a. II p.
Ilgis 30,5 cm, plotis 14,3 cm, storis 8 cm
Molis
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos tyrimai 1992 metais, radinio inv. Nr. 2557.
 
Viduramžiais viena patvariausių statybinių medžiagų buvo plytos – jos užtikrindavo pastatų ilgaamžiškumą ir saugodavo nuo staigaus gaisrų plitimo. Statant reprezentacinius pastatus buvo naudotos ne tik stačiakampės plytos, bet ir profilinės (figūrinės). Profilinės, arba nerviūrinės, plytos puošdavo svarbesnių pastatų išsikišusias skliauto briaunas. Vienas gausesnių nerviūrinių plytų, aptiktų Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, tipų pasižymi tuo, kad jų profiliuotoji dalis susideda iš trijų elementų. Iki šiol šio tipo plytų, rastų aplink Vilniaus Žemutinę pilį, priskaičiuojama beveik keturiasdešimt vienetų. Didžioji dalis plytų yra daugiau ar mažiau aptrupėjusios, tačiau muziejaus fonduose saugomos ir trys sveikos plytos. Viena iš jų rasta 1992 m. vykdant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies rūmų išoriniame kieme XV a. antra puse datuojamame sluoksnyje. Nerviūrinė rausvos molio masės plyta išlikusi sveika, be braukų. Jos ilgis siekia 30,5 cm, storis – iki 8 cm. Plytos įmūrijamoji dalis, bazė, yra stačiakampio formos, 16,5 cm ilgio, 7–7,5 cm pločio. Profiliuotoji dalis susideda iš dviejų elipsės formos elementų. Pirmojo, didesniojo, plotis yra 14,3 cm, antrojo, mažesniojo, – 9,5 cm. Trečiasis, mažiausias, elementas, esantis apačioje, yra netaisyklingos formos penkiakampis su dviem simetriškais įlankiais, plačiausia jo vieta – 6 ,2 cm.
Vienoje plytos plokštumoje likęs priekinės šuns pėdos su nagais spaudas. Išlikusio žymens dydis maždaug 6 x 6,7 cm. Nors plyta naudota statant Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos pastatus, tačiau šuo, palikęs pėdsaką, greičiausiai nebuvo iš valdovo aplinkos. Spaudas paliktas amatininko namų ar jo dirbtuvių aplinkoje dar džiūstant plytoms. Ant žemės ar stoginėse džiovinant šimtus ar net tūkstančius plytų pusgaminių buvo sunku juos apsaugoti, todėl ant statybinės archeologinės medžiagos galima aptikti ne tik šunų ar kitų naminių gyvūnų, tokių kaip kačių, ožkų ar avių, įspaudų, bet ir vaikų paliktų pėdsakų. Tokios žymės atspindi amatininko aplinką, kurioje ir buvo gaminamos plytos.
 
Medžiagą parengė Sandra Vaitkevičiūtė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Brėžinio autorius Valdas Buinevičius
Dailininkė Rita Manomaitienė

Naudota literatūra ir šaltiniai
Blaževičius P. „Vilniaus miesto šunų pėdsakų tyrimai“, in: Lituanistica, Vilnius, 2021, t. 67, Nr. 3(125), p. 194–210.
Kitkauskas N. ,,Autentiškos detalės ir analogai valdovų rūmų interjeruose“, in: Lietuvos pilys, 2006, 2007, p. 24–25.
Vaitkevičiūtė S. „Profilinės plytos Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje XIII a. pab. – XVII a. vid. remiantis archeologijos duomenimis“. Magistro darbas. Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Archeologijos katedra, Vilnius, 2020, p. 19, 20, 91.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Brigantinos plokštelė

20240226

Per 2002 m. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų šiaurinio korpuso prieigų archeologinius tyrimus rasta ir įvairių tipų šarvų plokštelių iš pilies šturmus menančių XIV a. pabaigos – XV a. pradžios kultūrinių sluoksnių. Šioje vietoje aptikta ir brigantinos plokštelė nulūžusiu galu.

Plačiau

Publikuota: 2023-01-16 09:01 Atnaujinta: 2023-01-12 14:28
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika