Kampanijos pakrantės peizažas

 

Tapyba ant metalinių paviršių gyvuoja nuo seniausių laikų. Tačiau metalai paveikslų pagrindams ilgą laiką nebuvo itin plačiai naudojami, nes buvo brangūs, todėl dažniau naudoti kitiems tikslams. Tapybą ant vario plokštelių pirmą kartą dar 1492 m. aprašė Leonardas da Vinčis (Leonardo da Vinci, 1452–1512) „Traktate apie tapybą“. XVI a. pradžioje italų menininkai pradėjo eksperimentuoti tapydami ant kietų, standžių pagrindų, įskaitant akmenį, marmurą ir varį. Maždaug XVI a. viduryje atsirado ir greitai išplito nedidelio formato ant metalo nutapyti paveikslėliai, kuriuose buvo pavaizduotos žanrinės scenos, portretai, religiniai ir mitologiniai siužetai peizažo fone. Panašu, kad vario plokštės kaip tapybos pagrindas pirmiausia imtos naudoti Florencijoje ir Romoje XVI a. trečiame ketvirtyje. Iki XVII a. vidurio tapyba ant metalo išpopuliarėjo beveik visoje Europoje.

Vienas iš veiksnių, nulėmusių tapybos technikos ant metalo atsiradimą, yra aliejinė tapyba skaidriais dažais ant stiklo ar langų stiklų ir jos perkėlimas į molbertinę tapybą XV amžiuje. Šis nuopelnas priskiriamas Nyderlandų tapytojui Janui van Eikui (Jan van Eyck, 1340–1441), kuris savo karjerą pradėjo būtent kaip langų stiklų tapytojas.

Nuo XVII a. antros pusės Italijoje ir Nyderlanduose aliejinių paveikslų ant varinių paviršių tapyba pradėjo laipsniškai nykti. To priežastys iki šiol nėra aiškios. Kita vertus, XVIII a. kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Ispanijoje, imta žavėtis tokiais meno kūriniais, daugelis jų menininkų pasirinko varį kaip pagrindą savo paveikslams.

Šio kūrinio autorius nežinomas, nes ant paveikslo nėra jokio autorinio parašo. Paveiksle nutapytas peizažas su dviem keliaujančių žmonių figūromis centre (vienas iš jų joja raitas), iš paskos seka du šunys, apatiniame kairiajame kampe pavaizduoti dar du žmonės, einantys tiltu. Fone matyti jūra ir plaukiantys laivai, miesto mūrai (su dar dviem figūromis) ir kalnai. Anot meno tyrinėtojo prof. em. dr. Jorgeno Veidumo (Jørgen Wadum), šis paveikslas nutapytas pagal flamandų dailininko Pauliaus Brilio (Paul Bril, apie 1554–1626) ofortą, atliktą 1590 metais. P. Brilis buvo bene žymiausias XVI a. pabaigos ir XVII a. pradžios Romos peizažistas. Jo paveikslų graviūros, platinamos po Europą, paveikė Italijos ir Šiaurės Europos peizažinę tapybą. P. Brilio studijoje mėgo lankytis olandų ir flamandų menininkai, kurie tapybos ant vario praktiką pernešė į savo gimtuosius miestus Utrechtą ir Antverpeną. 

Apsukus paveikslą iš kitos pusės, centre buvo pastebėtas į vario plokštelę įspaustas nedidelis (apie 3,5 x 3 cm) meistro ženklas – maža širdelė, kurios viduje yra monograma „PS“, o virš jos – skaičius 4. Po monograma atskirai įspaustas Antverpeno „rankos“ ženklas. Iššifravus meistro monogramą paaiškėjo, kad tai yra Antverpeno vario kalstymo meistro Pėterio Staso (Peeter Stas, apie 1565 – po 1616) pagaminta vario plokštelė. Ant jo pagamintų vario plokščių tapė tokie žinomi Nyderlandų dailininkai kaip Janas Breigelis vyresnysis (Jan Brueghel the Elder, 1568–1625) ir Piteris Breigelis jaunesnysis (Pieter Brueghel the Younger, 1564–1638). Antverpeno vario kalstymo amatininkai, kitaip variakaliai, aprūpinantys dailininkus plokštelėmis, XVI a. buvo susibūrę į kalvių gildiją. Gildijos nariai vadovavosi savo reglamentais. 1602 m. buvo registruoti dvidešimt penki vario kalstymo meistrai. 1584 m. kilus protestams prieš penkių procentų mokestį, taikytą visoms prekėms, kurios turėjo būti eksportuojamos į šiaurines Zelandijos ir Olandijos rinkas, nemažai variakalių pagrasino emigruoti. Buvo rastas kompromisas – miesto taryba pareiškė, kad meistrams sutikus ženklinti visas eksportuojamas prekes mokestis eksporto gaminiams bus panaikintas. Vario plokštelės (kaip ir kiti dirbiniai) buvo žymimos meistro ženklu, siekiant kovoti su meistrų, kurie nepriklausė gildijai, nelegalia gamyba ir konkurencija. Įdomu tai, kad anksčiausiai užfiksuotas asmeninis štampavimo ženklas Antverpeno paveiksle ant vario pasirodė praėjus trejiems metams po 1584 m. ginčo, t. y. 1587 metais. Jis priklausė tam pačiam P. Stasui, populiariausiam XVII a. varinių plokščių gamintojui Antverpene. Kada nutrūko P. Staso profesinė karjera, nėra žinoma. Archyvinė informacija apie finansines operacijas 1616 m. suteikia žinių apie šio meistro nuolatinį buvimą Antverpene.

Remiantis prof. em. dr. J. Veidumo sudaryta chronologija, šį paveikslą būtų galima datuoti XVI a. pirmu dešimtmečiu, nes, pasak jo, vario plokštelė pagaminta 1605–1609 metais. Žinoma, datuojant reikia turėti omenyje tam tikrą paklaidą, nes dailininkai ne visada savo darbus atlikdavo tiksliai tais pačiais metais, kai gaudavo plokšteles.