Auksinis žiedas

Auksinis žiedas
Aktualu iki 2023-01-08
XV a. pab. – XVI a. pr.
Auksas, emalis
Žiedo skersmuo 1,75 cm

Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Valdovų rūmų vidinio kiemo archeologiniai tyrimai 2006–2008 m., radinio inv. Nr. 396.

Metalo lydinio ir emalio tyrimus atliko Ingrida Žūkienė ir Irena Smaliukienė, tyrimo Nr. KT-122 (10027520; 5.13-9) (Lietuvos prabavimo rūmai)
 
2006 m. Valdovų rūmų vidiniame kieme atliekant archeologinius tyrinėjimus aptikti keturi auksiniai dirbiniai: du apkalai, žiedas ir Venecijos dukatas. Lobis rastas XV a. trečio ketvirčio gotikinių krosnių griuvenose kartu su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero denaru, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro pusgrašiu, audeklo plomba iš Vakarų Europos bei kitais daiktais ir datuojamas XV a. pabaiga – XVI a. pradžia.
Numizmatas Eduardas Remecas teigia, kad dirbiniai galėję būti paslėpti vienoje iš gotikinių krosnių. Dalis lobio aptikta XVI a. pirmame dešimtmetyje griaunant krosnis, o kita dalis surasta per 2006 m. archeologinius tyrimus. 
Vienas iš lobyje buvusių dirbinių – juostinis, platesniu lankeliu žiedas. Jis 1,75 cm skersmens, 3 g svorio, pagamintas iš 90 procentų aukso lydinio. Žiedas puoštas pasikartojančiomis penkių ir šešių žiedlapių gėlytėmis ir spurgeliais, kurie aprėminti filigrano vielute. Penkių žiedlapių gėlyčių vienas žiedlapis yra labiau ištęstas, žiedlapiai užpildyti baltos spalvos emaliu. Tamsiai žalios (beveik juodos) spalvos emalis sudaro kontrastinį foną ornamentui. Žiedo pakraštėliai puošti ranteliais. Augalinis ornamentas juvelyrikoje buvo populiarus Viduramžiais ir vėlesniais laikotarpiais.
 
Medžiagą parengė Rasa Gliebutė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Naudota literatūra
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sud. / comp. D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 170.
Ožalas E., Zaveckienė E. „XV a. gotikiniai plokštiniai kokliai ir jų radimvietės Vilniaus Žemutinėje pilyje“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 2 (MMXI), sud. G. Striška, Vilnius, 2011, p. 328–347.
Remecas E. „Monetų kompleksai, rasti tiriant Vilniaus Žemutinės pilies teritoriją“, in: Lietuvos pilys, Vilnius, 2009, p. 119–120.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Izniko piala

Izniko piala

20261109

1989 m. archeologai Valdovų rūmų rytinio korpuso ankstyviausios gotikinės dalies, pastatytos XVI a. antrajame dešimtmetyje, latrinos šachtoje aptiko gerai išlikusių keraminių indų rinkinį. Tarp radinių išsiskyrė smulkios baltos molio masės indelio šukės (16 vnt.), iš kurių buvo atkurtas plonasienis rytietiškas dubenėlis – piala.
Piala pagaminta iš baltos frito keramikos, dar kitaip vadinamos akmens mase ar pusiau majolika. Išorinę jos dalį puošia poglazūrinis kobalto mėlynumo augalinis motyvas su grakščiai vingiuojančiais elementais ir retais žiedeliais. Vidinėje pusėje, indelio centre, dviguba linija įrėmintame apskritime, įkomponuota augalo šakelė, primenanti vynuogės kekę. Likęs paviršius dekoruotas trikampiu išdėstytomis didesnių ir mažesnių apskritimų grupėmis, kurių vidus užpildytas turkio žydrumo glazūra, o tarp jų įterptos mėlynos bangelės. Pialos pakraštėlis iš vidaus ir išorės apjuostas dviguba linija. Pagal keramikos masės sudėtį ir dekoravimo pobūdį indelis priskiriamas Izniko keramikos dirbtuvėms.

 

Plačiau

Publikuota: 2023-01-02 09:32 Atnaujinta: 2022-12-30 07:35
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika