Publikuota 20221226
Aktualu iki 2023-01-01
Kartonų autorius Jakobas Saveris (Jakob Savery, 1566–1603)
Briuselis, Jano Raso II (Jan II Raes, 1570–1643) audimo dirbtuvės, XVI a. pab. – XVII a. pr. (apie 1600)
Šilkas, vilna
336 x 238 cm
Inv. Nr. VR-130
Gobeleną antikvariate „Bernard Blondeel Kunsthandel N.V.“ (Antverpenas, Belgija) 2006 m. lapkričio 21 d. būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. 2009 m. gegužės 27 d. jis perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.
2007 m. gobelenas restauruotas Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre (restauravo Dalia Valujevičienė, Elena Jazbutienė ir Elena Mazūraitė)
Puošni elegantiška verdiūra, vaizduojanti paukščius ir gyvūnus gamtos fone, priklauso Renesanso laikotarpiu paplitusiai verdiūrų grupei. Pirmame kompozicijos plane vaizduojamas strutis. Priešais jį tupi lakštingala, pasislėpusi krūmų lapijoje. Už stručio komponuojama mažesnio mastelio kalakutų pora. Į kairę pusę nuo stručio matomoje oloje po šaknimis susirangiusi katė arba lūšis ėda sumedžiotą paukštį, dešinėje – neatpažįstamų smulkių gyvūnų figūrėlės. Centrinę kompoziciją iš abiejų pusių rėmina ploni stilizuoti medžiai su vaisiais. Antrame plane medžių properšoje atsiveria tolimos panoramos – upelis, miškais apaugę kalnai, kurių šlaituose vingiuoja laiptų pakopos, regimi pilių ansambliai ir pavienių pilaičių fragmentai. Kompozicijos viršuje – dangus ir tarp debesų nušvintanti saulė. Dėmesį atkreipia gyvūnų vaizdavimo būdas: jungiami natūralistiniai ir fantastiniai elementai. Pagrindinės figūros – stručio – piešinys gana tikslus ir realistinis, o detalės stilizuotos ir dekoratyvios. Stilizuotos kaklo, kūno ir sparnų plunksnos asocijuojasi su žuvų žvynų motyvu, blauzdos dekoruotos rombų ornamentu. Labai išraiškingas ir charakteringas katės (arba lūšies) piešinys; jame pavaizduoti demonizacijos elementai primena Piterio van Alsto (Pieter van Aelst, 1502–1550) aplinkos verdiūrų fantastinius ir stilizuotus gyvūnus, taip pat Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto (1529/1544/1548–1572) verdiūrų kolekciją. Gobelene komponuojamus paukščius ir gyvūnus supa tiksliai nupiešti plastiški žolynai ir gėlės. Jie įvairaus mastelio, siluetų, faktūrų ir spalvų.
Leideno universiteto (Nyderlandai) profesoriui emeritui Polui Smitui (Paul J. Smith) pavyko nustatyti gobeleno pirmavaizdį ir siužetą. Šiame audinyje pavaizduota scena neabejotinai remiasi Markuso Gerardso (Marcus Gheeraerts, apie 1520–1590) raižiniu iš leidinio „De warachtighe fabulen der dieren“ (liet. „Tikros pasakėčios apie gyvūnus“), išleisto 1567 m. Briugėje. Įsigytas gobelenas pakartoja pasakėčios „Strutis ir lakštingala“ iliustraciją (105 pasakėčia, p. 212).
Šį pasakėčių rinkinį sukūrė du Briugės gyventojai, tai yra jau minėtas iliustratorius Markusas Gerardsas ir poetinių pasakėčių autorius Eduardas de Deneʼas (Eduard de Dene, apie 1505–1578). Savo laiku šis rinkinys buvo labai novatoriškas (tiek turinio, tiek knygos istorijos požiūriu), palyginti su tuo, kas buvo įprasta: tradicinė ezopinė medžiaga buvo papildyta skoliniais iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, gamtos istorijomis. Iliustracijos sukurtos naudojant naują oforto techniką. Dėl vertimų į prancūzų, lotynų ir vokiečių kalbas XVI a. jos paplito visoje Europoje.
Pasakėčioje „Strutis ir lakštingala“ – dviejų paukščių dialogas. Strutis giriasi savo plunksnų grožiu. Lakštingala atsako, kad neturi puikių plunksnų, tačiau jos giesmė pradžiugina žmoniją ir įkvepia meilę, o stručio plunksnos tarnauja tik žmogaus tuštybei.
Centrinę kompozicijos dalį rėmina labai puošnus platus bordiūras, kurio ornamentikoje susipina stilizuoti grotesko motyvai, amūriukų figūrėlės ir natūraliai pavaizduotos gėlės. Kiekvieną bordiūro juostą skaido kartušai ir medalionai, kurių rėmuose – ryškūs Renesanso ir Baroko elementai. Juose komponuojamos mažos siužetinės scenos iš to paties pasakėčių rinkinio ir kitų pasakėčių. Viršutinio bordiūro centriniame medalione pavaizduotas gandras, kišantis snapą į ilgakaklį ąsotį, ir veiksmą stebinti lapė. Sekdami pagal laikrodžio rodyklę į dešinę pusę, toliau matome vanagą ir lakštingalą, už jų – varną ir avį. Ketvirtame segmente vaizduojamas drakonas arba Renesanso salamandra, penktame – ežiukas ir gyvatė, šeštame – basiliskas ir žebenkštis, septintame – varna ir lapė, o aštuntame – feniksas.
Ši verdiūra neabejotinai susijusi su peizažo fone matoma gyvūnų grupe, datuojama XVI a. viduriu –XVI a. antra puse, kai išaugęs susidomėjimas zoologija susiliejo su bestiariumų palikimu, apimančiu ir pasakiškus, ir biblinius elementus. Savo laiku juose buvo užkoduota svarbi didaktinė žinia. Strutis, Jobo knygoje pavaizduotas kaip kvailas, neatsakingas gyvūnas (Jobo 39: 1–30), atrodo vaizduoti nevertas gyvūnas.
Atkreiptinas dėmesys į spalviškai įdomų bordiūrą. Dešinės bordiūro pusės fonas yra raudonas, kairės pusės – mėlynas. Bordiūrą rėmina siauros mėlynos juostos, puoštos stilizuotomis liūtų galvomis ir akantų lapų ornamentu. Tikėtina, kad gobelenas priklausė 12 audinių serijai, kurioje, be stručio, dar buvo vaizduojamas dramblys, leopardas, raganosis, liūtas, drakonas ir beždžionės.
Rasų šeimos dirbtuvės 1580–1650 m. buvo vienos svarbiausių Briuselio audyklų, o Janas Rasas II (1570–1643), kurio dirbtuvėse išausta ši verdiūra, 1634–1635 m. ėjo Briuselio burmistro pareigas. Kartonų autorius Jakobas Saveris (1566–1603) – gerai žinomas Nyderlandų tapytojas, pasak Karelio van Manderio (Karel van Mander), buvęs geriausias Hanso Bolo (Hans Bol, 1534–1593) mokinys ir savo brolio Rulanto Saverio (Roelant Savery, 1576–1639) mokytojas.
„Gandras ir lapė“, in: De warachtighe fabulen der dieren, Briugė, 1567, p. 180, 91 pasakėčia.
Bibliothèque nationale de France, département Réserve des livres rares https://gallica.bnf.fr/ark:/12148/bpt6k8598698/f206.item.zoom
„Vanagas ir lakštingala“, in: De warachtighe fabulen der dieren, Briugė, 1567, p. 148, 73 pasakėčia.
Bibliothèque nationale de France, département Réserve des livres rares https://gallica.bnf.fr/ark:/12148/bpt6k8598698/f170.item.zoom
„Varna ir avis“, in: De warachtighe fabulen der dieren, Briugė, 1567, p. 38, 18 pasakėčia.
Bibliothèque nationale de France, département Réserve des livres rares https://gallica.bnf.fr/ark:/12148/bpt6k8598698/f60.item.zoom
„Paukštis Feniksas“, in: De warachtighe fabulen der dieren, Briugė, 1567, p. 208, 103 pasakėčia.
Bibliothèque nationale de France, département Réserve des livres rares https://gallica.bnf.fr/ark:/12148/bpt6k8598698/f230.item.zoom
Medžiagą parengė Ieva Kuizininė
Atribucijos autorius Leideno universiteto profesorius emeritas Polas Smitas (Paul J. Smith)
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Bennett A. G. Five Centuries of Tapestry. The Fine Arts Museums of San Francisco, San Francisco, 1992.
Delmarcel G. Flemish Tapestry. From the 15th to the 18th Century, Tielt, 1999.
Delmarcel G., Volckaert A. Vlaamse wandtapijten. Vijf eeuwen traditie. Collectie Koninklijke Manufactuur De Wit en Bernard Blondeel, Luxemburg, 1995.
Ferrero Viale M. „Quelques nouvelles données sur les tapisseries de lʼIsola Bella“, in: Lʼart brabançon au milieu du XVIe siècle et les tapisseries du château de Wawel à Cracovie: Actes du colloque international, 14-15 décembre 1972. Bulletin des Musées Royaux dʼArt et dʼHistoire 45, Brussels, 1974, p. 77–142.
Hennel-Bernasikowa M. „Animal and Landscape Arrases“, in: Szablowski J. The Flemish Arrases of the Royal Castle in Cracow, Warsaw, 1994, p. 175–268.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011.
Roethlisberger M. „La tenture de la Licorne dans la collection Borromée“, in: Oud Holland, no. 82, 1967, p. 85–115.
