Nerviūrinės plytos-pleištai

Aktualu iki 2022-12-18
XIV a.
Ilgis 24 cm, plotis 11,5, storis 9,2 cm (inv. Nr. 65)
Išlikęs ilgis 17 cm, plotis 11,3 cm, storis 9 cm (inv. Nr. 179)
Išlikęs ilgis 18 cm, plotis 11,2 cm, storis 9,2 cm (inv. Nr. 18)
Molis
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1988 m. archeologinių tyrimų ataskaita,radinio inv. Nr. 65.
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso ir rūmų vidinio kiemo tyrimai 2001 m.,radinio inv. Nr. 179.
Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso prieigų archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (III trasa) 2004–2006 m., radinio inv. Nr. 18.
 
Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje aptikta įvairių radinių. Dalį jų sudaro statybinė keramika, kuriai priskiriamos čerpės, paprastos stačiakampės, taip pat figūrinės (profilinės) plytos. Pastarieji dirbiniai buvo statybinis elementas, kartu puošė reprezentacinius statinius. Vieni iš jų – nerviūrinės plytos. Gausiausiai Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje randama šio tipo kryžiaus formos, 29–30 cm ilgio plytų. Jos naudotos jau XIV a. pirmame ketvirtyje.
 
Tokį patį, kaip ir kryžiaus formos plytos, smaigalio profilį turi ir itin retai aptinkamos trumpesnės, apie 24 cm ilgio, plytos. Jų smaigalys identiškas kryžiaus formos plytoms – viršus nupjauto trikampio formos, toliau eina vienodi įlankiai. Tačiau šios plytos ties viduriu neturi kryžmos. Bazė (įmūrijamoji dalis) šiuo atveju ne stačiakampė su išplatėjančiais galais, kaip kryžiaus formos plytose, o smailėjanti – užsibaigia smailiuoju trikampiu (1 il.). Todėl šiuos dirbinius galima vadinti nerviūrinėmis plytomis-pleištais. Tokios plytos, kaip ir kitos (tiek stačiakampės, tiek profilinės), formuotos medinėse stačiakampėse formelėse. Tačiau norint išgauti reikiamą formą prie plytų pusgaminių būdavo dedami mediniai trafaretai, pagal kuriuos viela ar peiliuku būdavo išpjaustomas reikiamas profilis.
 
Iki šiol žinomos tik trys nerviūrinės plytos-pleištai, rastos Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje ir saugomos Valdovų rūmų muziejaus fonduose. Geriausiai išlikusi (nežymiai aptrupėjusi) nerviūrinė plyta-pleištas (inv. Nr. 65; 2, 3 il.) aptikta 1988 m. atliekant archeologinius tyrimus į šiaurę nuo Ankstyvosios mūrinės pilies šiaurinės gynybinės sienos (XIII a. pabaiga – XIV a. pradžia), XVI a. viduriu datuojamame sluoksnyje. Pati plyta susiskersavusi – nėra simetriška. Nerviūrinės plytos-pleišto ilgis siekia 24 cm, storis yra 8,5–9,2 centimetro. Dirbinio smaigalio viršus 2,1 cm pločio, trikampio plačiausia vieta – 11,5 centimetro. Ties įlankiu plotis siekia apie 6,2 centimetro. Įmūrijamosios dalies plačiausia vieta yra 7,4 centimetro. Smaigalio viršutinėje dalyje išlikę tinko fragmentų, šonai aplipę skiediniu (4 il.). Plyta be braukų, molio masė rausva, įbestų skylučių nematyti, galbūt jas dengia skiedinys.
 
Per 2001 m. archeologinius tyrimus aptikta dar viena tokio pat tipo plyta (inv. Nr. 179; 5, 6 il.). Šis dirbinys, kaip ir anksčiau minėta plyta (inv. Nr. 65), rastas į šiaurę nuo Ankstyvosios mūrinės pilies šiaurinės gynybinės sienos (XIII a. pabaiga – XIV a. pradžia), XVI a. viduriu datuojamame sluoksnyje. Plytos smaigalys išlikęs visas (vietomis nežymiai aptrupėjęs), įmūrijamoji dalis – fragmentiškai. Smaigalio viršaus plotis apie 2,5 cm, trikampio plačiausia vieta – 11,3 centimetro. Ties įlankiu plotis siekia apie 5,5 centimetro. Plytos storis 8,7–9 cm, išlikęs ilgis 17 centimetrų. Plyta be braukų, molio masė rausva, šonuose yra skiedinio, smaigalio viršuje ir šonuose – tinko (7 il.) likučių. Maždaug ties plytos viduriu išlikusios dvi vertikaliai viena nuo kitos nutolusios skylutės (8 il.). Jos darytos vienoje plytos pusėje (kiaurai nepereina). Viena jų yra maždaug 0,9 cm skersmens, galbūt apie 6,5 cm gylio, besta įstrižai link smaigalio. Kita skylutė kiek siauresnė, apie 0,6 cm skersmens, gylis siekia maždaug 8,7 centimetro. Skylutė nežymiai pakreipta link bazės ir pakrypusi link dešinės pusės.
 
Trečia nerviūrinė plyta-pleištas (inv. Nr. 18; 9 il.) rasta per 2004–2006 m. pietinio korpuso prieigų archeologinius tyrimus į rytus nuo Valdovų rūmų, XVI a. viduriu datuojamame sluoksnyje. Plyta išlikusi ne visa – tik smaigalys ir fragmentas įmūrijamosios dalies. Smaigalio viršus yra maždaug 2,3 cm pločio, trikampio plačiausia vieta – 11,2 centimetro. Ties įlankiu plotis siekia apie 5,8 centimetro. Įmūrijamosios dalies plačiausia vieta siekia 10 centimetrų. Plytos storis 9–9,2 cm, išlikęs ilgis 18 centimetrų. Plyta be braukų, molio masė rausva, šonuose yra skiedinio likučių. Visas dirbinys pasidengęs neaiškios kilmės apnašomis (dažyto tinko (?) ir / ar aprūkimo pėdsakai (?)). Smaigalio viršus intensyviai juosvos spalvos, kitose plytos vietose spalva blankesnė. Vienoje plytos pusėje, maždaug ties viduriu, statmenai įbesta skylutė (10 il.), kiaurai plytos nepereina. Jos gylis siekia apie 8,5 cm, skersmuo apie 0,6 centimetro.
 
Nerviūrinių kryžiaus formos ir nerviūrinių plytų-pleištų smaigalių identiškumas leistų manyti, kad šios plytos buvo vienalaikės ir naudotos kartu. Galima daryti prielaidą, kad plytos su nusmailėjančia baze galėjo būti skirtos likusiems plyšiams užtaisyti, kai kryžiaus tipo plytų įmūrijamoji dalis būdavo per didelė.
 
Medžiagą parengė Sandra Vaitkevičiūtė
Fotografai Vytautas Abramauskas (1, 4–10 il.), Kazimieras Vainoras (2 il.)
Dailininkė Jolanta Kanažauskaitė (3 il.)
 
Naudota literatūra ir šaltiniai
Kitkauskas N. „Architektūriniai tyrimai“, in: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 1, Vilnius, 1989, p. 58–59, il. 151.
Levandauskas V. Lietuvos mūro istorija, Kaunas, 2012, p. 194.
Tautavičius A., Urbanavičius V. „Archeologiniai tyrimai“, in: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 1, Vilnius, 1989, p. 13, il. 151.

Vaitkevičiūtė S. Profilinės plytos Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje XIII a. pab. – XVII a. vid. remiantis archeologijos duomenimis. Magistro darbas, Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Archeologijos katedra, Vilnius, 2020, p. 14–15, 80.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Varpelis

20240617

Nedidelis iš vario lydinio nulietas varpelis yra dekoruotas įvairiomis figūromis ir augaliniais ornamentais. Jo apačioje matomas įrašas lotynų kalba NOMEN DOMINI BENEDICTUM SIT (liet. „Tebūnie palaimintas Viešpaties vardas“). Viršuje esanti rankenėlė puošta stovinčių berniukų atvaizdais.

Plačiau

Publikuota: 2022-12-12 08:32 Atnaujinta: 2022-12-23 08:35
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika