Dvipusė liejimo formelė

Dvipusė liejimo formelė
Aktualu iki 2017-12-17
XIV a. pab. – XV a. pr.
Blaževičius P., Bugys P., Kaminskaitė I. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. LDK valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2006–2008 m. ataskaita, radinio inv. Nr. Ad-47
Lavos ir metalo lašelių ant formelės identifikavimo tyrimus atliko dr. Gražina Skridlaitė ir dr. Laurynas Šiliauskas, tyrimų Nr. KT-419, KT-472 (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas, Gamtos tyrimų centras, Giluminės geologijos laboratorija)
Tvirtinimo detalių metalo lydinio sudėties tyrimus atliko Nomeda Karbočienė ir Ilma Truskienė, tyrimo Nr. KT-524 (Lietuvos prabavimo rūmai, Prabavimo ir įspaudavimo laboratorija)


Į šiaurę nuo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rytinio korpuso 2008 m. buvo rastos kelios Viduramžiais datuojamos liejimo formelės. Viena jų, beveik sveika dvipusė liejimo formelė, pagaminta iš lavos, jos ilgis 65 mm, plotis 49 mm. XIV a. pabaiga – XV a. pradžia datuojamos formelės viena pusė skirta trims aštuonialapiams žiedeliams lieti. Joje taip pat matyti dvi duobutės, skirtos sujungti su kita formelės dalimi. Kitoje formelės pusėje įrėžtas neaiškios paskirties trapecijos formos dirbinio vaizdas, jo platusis galas baigiasi 21 rutuliuku. Šioje pusėje išlikę ir du alavo-švino lydinio kaiščiai, skirti sujungti su kita formelės dalimi.

Kokia galėjo būti formelėje lietų dirbinių paskirtis? Atsižvelgiant į analogus, galima spėti, kad lieti žiedeliai galėjo būti naudojami ir kaip apsiuvai, ir kaip dekoratyvinių kniedžių galvutės. Trapecinio dirbinio paskirtis kol kas lieka neaiški.

XIV–XV a. Vilniaus Žemutinėje pilyje aktyviai dirbo nemažai juvelyrų, jie liejo įvairius papuošalus, puošybos elementus ir kitus dirbinius.

Daugiau apie Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje rastas liejimo formeles žr.:

https://www.valdovurumai.lt/lt/savaites-eksponatai/item/528/tripuse-liejimo-formele/

https://www.valdovurumai.lt/lt/savaites-eksponatai/item/822/ziedu-liejimo-formele/

https://www.valdovurumai.lt/lt/savaites-eksponatai/item/784/liejimo-formele/

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkas Mantvidas Mieliauskas

Atnaujinta 2024-11-21

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Raereno akmens masės ąsotis

Raereno akmens masės ąsotis

20260720

Buitinės keramikos kolekcija sudaro vieną didžiausių Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinių dalių. Joje saugomi įvairių laikotarpių vietinių meistrų dirbiniai ir importuoti indai. Šiame tekste pristatomas vienas retesnių importinės keramikos pavyzdžių – Raereno akmens masės ąsotis.
Akmens masė – tai aukštoje temperatūroje sukepęs molio ir kitų uolienų mišinys. Ji gali būti balta, pilka, gelsva ar ruda. Tokia keramika yra kieta, neporinga, nepralaidi skysčiams ir neperšviečiama. Šios rūšies indai pradėti gaminti dabartinės Vokietijos Reino regione, vėliau jų gamyba išplito į Žemutinę Saksoniją ir Belgiją, o nuo XVII a. – ir į Angliją. Akmens masės technologija turėjo didelę įtaką vėlyvųjų Viduramžių ir Naujųjų laikų keramikos tradicijoms, keitė ne tik gamybos procesus, bet ir buitinius bei socialinius įpročius.

 

Plačiau

Publikuota: 2017-12-11 Atnaujinta: 2024-11-21 11:03
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika