Šukos iš vėžlio kiauto

Aktualu iki 2018-03-18

XVIII–XIX a.
Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos ploto pietryčių kampe 1998 m. tyrimai (perkasa Nr. 4), radinio inv. Nr. 568.

Per 1998 m. tyrimus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijos pietryčių kampe buvo surastos šukos. Jos yra iš Lietuvos archeologijoje itin retos medžiagos – vėžlio kiauto. Tai 8 cm ilgio ir 1,8 cm pločio šukų fragmentas su 6 cm ilgio dantukais. XVIII–XIX a. datuojamas radinys neabejotinai yra prabangos aksesuaras. Remiantis rašytiniais šaltiniais, galima teigti, kad žaliavos šioms šukoms gaminti į Europą būdavo įvežama iš Karibų. Ji buvo itin brangi. Šukos iš vėžlio kiauto aptariamu laikotarpiu buvo gerokai brangesnės už šukas, pagamintas iš rago ar net dramblio kaulo. Tokias šukas būdavo gana lengva apdirbti, jos būdavo išskirtinės spalvos, tad šis aksesuaras greitai tapo labai madingas, padėdavo atspindėti savininko statusą bei turtą. Galima paminėti, kad iš vėžlio kiauto taip pat būdavo gaminami ir kai kurie kiti dirbiniai, pvz., vėduoklės, knygų viršeliai, dėžutės, stalo įrankių rankenėlės arba baldų inkrustacijos.

Per archeologinius tyrimus radinių iš vėžlio kiauto visoje Europoje aptinkama itin retai. Viena vertus, todėl, kad tai labai brangi medžiaga, kita vertus, ji greitai suyra dirvoje.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius, Heidi Luik
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Rijkelijkhuizen M. Handleiding voor de determinatie van harde dierlijke materialen. Bot, gewei, ivoor, hoorn, schildpad, balein an hoef, Amsterdam, 2008.
Rijkelijkhuizen M. „Tortoiseshell in the 17th and 18th century Dutch Republic“, in: Ancient and Modern Bone Artefacts from America to Russia. Cultural, Technological and Functional Signature, edited by A. Legrand-Pineau, I. Sidéra, N. Buc, E. David, V. Scheinsohn, (British Archaeological Reports International Series, 2136), Oxford, 2010, p. 97–106.
White C. L. American Artifacts of Personal Adornment, 1680–1820. A Guide to Identification and Interpretation, Oxford, 2005.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kredensas

20250609

Prancūzijos karaliaus Karolio VIII pradėti ir jo įpėdinių Liudviko XII ir Pranciškaus I vykdyti Italijos karai netikėtai padarė labai didelę įtaką meno raidai. Per 1494–1559 m. karus Prancūzijos kariuomenė buvo užėmusi Florenciją, Romą ir Neapolį. Žmonės, užaugę gotikos aplinkoje, pirmą kartą pamatė naujoviškus renesansinius miestus, rūmus, paveikslų pilnas dirbtuves ir dar daug visko, kas juos labai domino ir skatino įsigyti ar kitais būdais parsivežti į savo gimtinę. Amžininkai mini, kad iš Italijos į Prancūziją keliavo ilgos vilkstinės, prikrautos įvairių daiktų. Kartu vyko meistrai – dailininkai, auksakaliai, skulptoriai ir net baldžiai. Luaros slėnyje tuo metu pradėtos atkurti ar statyti valdovo ir jam artimų didikų rezidencijos, į kurias persikėlė valdovo dvaro gyvenimas, atsirado pirmieji šalyje renesanso ženklai. Naujasis stilius ilgainiui išplito po visą Prancūziją, buvo pastebimas ir baldų puošyboje.
Pirmieji kredensai (it. credenza – indauja) sukurti XV a. Italijoje. Pradžioje tai buvo neaukštos spintelės, puoštos drožinėtais elementais. XVI a., sekant prancūzų meistrais, pradėti gaminti dviaukščiai kredensai. Dviejų dalių kredensas, vadinamasis armoire à deux corps, atsirado Paryžiuje valdant Prancūzijos karaliui Henrikui II (1519–1559). 

 

Plačiau

Publikuota: 2018-03-12 Atnaujinta: 2018-03-11 23:07
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika