Žiedas su raidėmis IHS

Žiedas su raidėmis IHS
Aktualu iki 2018-03-25

XVI–XVII a.
Žalvaris
Skersmuo 2,3 cm

Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso prieigų 2003 m. archeologiniai tyrimai, radinio inv. Nr. M 189
Konservavo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 34/4900 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Metalo lydinio tyrimus atliko dr. Laima Grabauskaitė (Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras)

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje atliekant archeologinius tyrimus rastas juostinis žalvarinis žiedas. Jo priekinė dalis truputį paplatinta ir puošta raidėmis IHS bei augaliniu ornamentu (iš abiejų pusių – po lapelį).

Žieduose pasitaikanti monograma IHS – tai graikų kalba rašomo Jėzaus Kristaus vardo santrumpa, paplitusi vėlyvaisiais Viduramžiais. IHS šifruojama įvairiai: J(esus) H(ominum) S(alvator) – „Jėzus žmonių Išganytojas“; I(n) H(oc) S(igno) – „tuo ženklu nugalėsi“; J(esum) H(amebus) S(ocium) – „Jėzus mūsų sąjungininkas“.

Tokie žiedai masiškai gaminti ir nešioti XVI–XVII amžiuje. Kai kurie jų puošti tik raidėmis IHS, kiti – augaliniais ar kitokiais ornamentais abipus įrašo. Rasta ir nepreciziškai apdailintų žiedų su nekokybiškai įspaustomis raidėmis.

Tokių žiedų žinoma ne tik iš Vilniaus, bet ir iš kitų miestų bei senkapių tyrinėjimų. Jų daugiausia randama moterų ir vaikų kapuose.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Valatkevičienė R. „XIV–XVII a. žiedai Vilniaus Žemutinėje pilyje“, in: Lietuvos pilys, t. 1, Vilnius, 2005, p. 38–45.

Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, sud. D. Ramonienė, Vilnius, 1997.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gobelenas „Frankų karaliaus Chlodvigo krikštas“ (serija „Karaliaus Chlodvigo istorija“)

Gobelenas „Frankų karaliaus Chlodvigo krikštas“ (serija „Karaliaus Chlodvigo istorija“)

20251117

Chlodvigas, frankų karaliaus Childeriko I sūnus, gimė apie 466 m. e. metus. Kai 358 m. e. m. šią germanų gentį pavergė romėnai, jai buvo leista apsigyventi dabartinėje Belgijos teritorijoje su sąlyga, kad gins sieną ir siųs kareivius Romos armijai. Romos provincija Galija tęsėsi nuo Reino upės šiaurėje iki Pirėnų kalnų pietuose. Bet 454 m. e. m. mirus romėnų generolui Etijui, Galijoje nebeliko tvirtos valdžios. Be to, 476 m. e. m. žlugo paskutinis Romos imperatorius Romulas Augustulas ir Vakarų Romos imperija subyrėjo. Nenuostabu, kad tėvą soste pakeitęs Chlodvigas ėmė siekti išplėsti savo karalystės sienas. 486 m. e. m. mūšyje prie Suasono jis nugalėjo paskutinį Romos vietininką Galijoje. Ši pergalė leido jam užvaldyti visą teritoriją tarp Somos upės šiaurėje ir Luaros upės centrinėje ir vakarų Galijoje.

 

Plačiau

Publikuota: 2018-03-19 Atnaujinta: 2018-03-19 10:25
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika