XVI a. pab. – XVII a. pr.
Molis, daugiaspalvės glazūros
Aukštis 31 cm, plotis 22,5 cm, kaklelio aukštis 11 cm
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1988 m. tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 106/14, 50, 56, 60.
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1989 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 69.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 229/9849 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Stačiakampį herbinį koklį archeologai rado Valdovų rūmų pietų korpuso išorėje. Koklio plokštėje vaizduojamas į keturis laukus padalytas vėlyvojo renesanso formų herbinis skydas. Jo širdyje matyti Vazų dinastijos Javų pėdas. Lygiai padalytuose keturiuose laukuose išdėstyti Lenkijos Karalystės Erelis ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vytis. Virš herbinio skydo – didžiojo kunigaikščio kepurė. Fonas padengtas balta glazūra, piešinys – violetine, mėlyna, geltona, balta ir žalia.
Išskirtinis šio herbinio koklio bruožas yra tas, kad koklių meistras nudažė herbą nesilaikydamas įprastų spalvų, t. y. herbo laukai turėtų būti raudoni, kunigaikščio kepurė – taip pat raudonos spalvos. Greičiausiai taip yra dėl to, kad raudonos glazūros tiesiog nemokėta pasigaminti. Įdomu ir tai, kad šis Abiejų Tautų Respublikos herbas karūnuotas didžiojo kunigaikščio kepure, o ne uždaro tipo karališkąja karūna. Kai kuriuose šio laikotarpio herbiniuose kokliuose abi insignijos vaizduojamos kartu. Labai panašių koklių (tik neglazūruotų) aptikta ir 1957 m. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos šiaurinėje dalyje.
Medžiagą parengė Eglė Zaveckienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra
Katalynas K. Vilniaus kokliai XV–XVII a., Vilnius, 2015, p. 290.
Tautavičius A. Vilniaus pilies kokliai XVI–XVII a., Vilnius, 1969, p. 20–21.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 2: 1989 metų tyrimai, atsakingasis redaktorius A. Tautavičius, Vilnius, 1991
