Lietuva, 1585 m.
Sidabras, kalyba
Skersmuo 22,0 mm, svoris 2,36 g
Įrašas averse – STEP ∙ D ∙ G ∙ REX ∙ PO ∙ M ∙ D ∙ L ∙
Įrašas reverse – III / 1585 / GROS ∙ ARG / TRIP ∙ M ∙ D / LIT
Inv. Nr. VR N-42
2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas
Monetoje pavaizduotas Steponas Batoras (1533–1586) – jauniausias Transilvanijos vaivados Stepono VI ir Onos Kotrynos Telegdi sūnus. Po Izabelės Jogailaitės sūnaus Jono Žygimanto mirties, gavęs Osmanų imperijos sultono Selimo II paramą, išrinktas Transilvanijos kunigaikščiu (1571–1576). 1575 m. išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu su sąlyga, kad ves Žygimanto Augusto seserį Oną Jogailaitę. Lietuviai, valdovo rinkimuose palaikę Habsburgų dinastijos atstovą – Šventosios Romos imperatorių Maksimilianą II (Maximilian II), ilgai nenorėjo pripažinti Stepono Batoro savo valdovu. Po ilgų derybų, 1576 m. birželio 29 d., Steponas Batoras pagaliau buvo pripažintas ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Specialiu raštu Lenkijos Karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę jis pripažino savarankiškomis ir lygiateisėmis valstybėmis, įsipareigojo padidinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją ir neskirti Lietuvos kariuomenės vadovais lenkų, atsisakė teisių į Žygimanto Augusto ir Bonos Sforcos (Bona Sfoza) privačias valdas. Laimėjo Livonijos karą ir grąžino Lietuvai Maskvos užgrobtas teritorijas, prie Abiejų Tautų Respublikos prijungė dalį Livonijos žemių. Palaikė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumo siekius. Ėmėsi vidaus politikos pertvarkos – 1578 m. Lenkijoje ir 1581 m. Lietuvoje įsteigė bajorų aukščiausiuosius apeliacinius teismus (vyriausiuosius tribunolus). Rėmė Bažnyčią, ypač nekatalikiškuose kraštuose. 1579 m. balandžio 1 d. Stepono Batoro suteikta privilegija Vilniaus jėzuitų kolegiją leido perorganizuoti į Vilniaus jėzuitų akademiją, arba universitetą. Steponas Batoras dažnai lankydavosi Vilniuje, reziduodavo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, čia priimdavo užsienio pasiuntinius. Tačiau mėgo ir Gardiną: Vytauto Didžiojo pastatytą pilį rekonstravo į vėlyvojo renesanso stiliaus rezidenciją. Gardine netikėtai ir mirė 1586 metais. Palaidotas Krokuvos Vavelio katedroje.
Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro 1585 m. trigrašis – Lietuvoje kaldinta sidabrinė moneta. Ji geros būklės. Monetos averse matyti Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro biustas. Valdovas pavaizduotas su karūna, profiliu pasisukęs į dešinę pusę. Aplink ratu iškaltas įrašas – STEP · D · G · REX · PO · M · D · L. Monetos reverso viršuje iškaltas nominalą žymintis romėniškas skaičius III, po juo (iš kairės į dešinę) – Lenkijos Karalystės Erelis, Stepono Batoro herbas su karūna, vaizduojantis tris vilko iltis, bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vytis. Po jais 1585 m. data ir įrašas – GROS · ARG / TRIP · M · D / LIT – su kalyklos meistro Petro Platinos (Pietro Platina) ženklais.
Medžiagą parengė Toma Zarankaitė-Margienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Eksponatai. 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures donated and acquired in 2016–2015. Exhibition catalog, sudarė D. Avižinis, T. Zarankaitė-Margienė, Vilnius, 2017, p. 34, 194.
Ruzas V. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos Lietuvos banko pinigų muziejuje. Katalogas / Coins of the Grand Duchy of Lithuania at the Money Museum of the Bank of Lithuania. Catalogue, Vilnius, 2015, p. 279.
