Aktualu iki 2018-06-03

XIV a.
Masė 16,85 ct
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1990 m. tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 276.
Chalcedono tyrimus atliko Violeta Kisielienė ir Mindaugas Čebatariūnas (Lietuvos prabavimo rūmų Brangakmenių tyrimo laboratorija)

Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje atliekant archeologinius tyrinėjimus rastas chalcedonas. Jis aptiktas pastate M3 – šios vietovės didžiausiame ir puošniausiame ikigotikiniame mūriniame statinyje, kuris galėjo būti reprezentacinis.

Chalcedonas – kvarco grupės mineralas. Be chalcedonų, šiai grupei priskiriamos ir kitos kvarco atmainos: serdolikai, agatai, oniksai, karneoliai ir kt. Tai labai paplitę mineralai. Nuo istorinių laikų chalcedonų iškasama Bohemijoje (dab. Čekija), Vokietijoje, Austrijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Italijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje.

Archeologų rastas chalcedonas – melsvas, su pilkšvu atspalviu, kabošono (ovalo) formos. Jis yra apdirbtas, turi formą, galėjo būti kokio nors papuošalo arba kitokio dirbinio puošybinė detalė.

Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje archeologai rado dar vieną ypatingą dirbinį su chalcedonu – XIV a. pabaigos – XV a. pradžios sidabrinį paauksuotą žiedą.

Chalcedonais būdavo dekoruojami ir liturginiai dirbiniai. Šv. Eustachijaus relikvijorius (iki 1539 m.) iš Vilniaus katedros lobyno taip pat papuoštas šiais brangiaisiais akmenimis. Relikvijoriaus donatorius – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris, Trakų, vėliau – Vilniaus vaivada Albertas Goštautas, šį relikvijorių testamentu padovanojęs Vilniaus katedros Goštautų koplyčiai.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Duda R., Rejl L. Brangakmenių žinynas, Vilnius, 1998.
Laucevičius E., Vitkauskienė B. R.  Lietuvos auksakalystė XV–XIX amžiuje, Vilnius, 2001.
Valatkevičienė R., Kisielienė V. „Brangakmeniai, rasti per Vilniaus Žemutinės pilies didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologinius tyrimus. II dalis“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 4 (atiduota spaudai), comparavit G. Striška, Vilnae, MMXVIII.

Vilniaus katedros lobynas. Albumas / Vilnius Cathedral Treasury. Album, sudarytojai / compilers R. Budrys, V. Dolinskas, Vilnius, 2002.
Vilniaus sakralinė auksakalystė. Parodos katalogas, sudarytoja R. Pauliukevičiūtė, Vilnius, 2012.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 3: 1990–1993 metų tyrimai, atsakingasis redaktorius A. Tautavičius, Vilnius, 1995.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Sudegę karūniniai kokliai

20240909

Tvenkinio viduje susidariusiuose kultūriniuose sluoksniuose aptikta gausybė radinių, iš jų išsiskiria stipriai sudegusių karūninių koklių grupė. Jie buvo puošti ažūriniu masverku, padengti vienspalve, tikėtina, rudai žalsva ar žalia glazūra. Nuo didelio karščio kokliai stipriai deformavosi, molio masė perdegė, glazūra išsilydė, pakeitė spalvą ir įgavo stiklišką pavidalą.

Plačiau

Publikuota: 2018-05-28 Atnaujinta: 2018-05-25 16:35
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika