Pagal Vilhelmo Hondijaus (Wilhelm Hondius, 1598–1652) vario raižinį, pagaminimo vieta nežinoma, XVII a. (?)
Popierius, vario raižinys
Įrašas – LEO SAPIEHA ARCHICANCELLARIVS PALATINVS / Vilnensis, Magni Ducatus Lithuaniae Supremu Belli Dux.
Inv. Nr. VR-1071
2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)
Grafikos darbe pavaizduotas Leonas Sapiega (1557–1633) – XVI a. pabaigos – XVII a. pirmos pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iškilus politinis veikėjas. Sapiegų giminės Čerėjos linijos atstovas Leonas Sapiega buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris (1589–1623), Vilniaus vaivada ir didysis etmonas (1623/1625–1633). Jo erudicija (studijavo Vokietijos Leipcigo universitete), išmintis bei kariniai gebėjimai lėmė greitą kilimą karjeros laiptais. Būdamas dvidešimties metų, padedamas kanclerio ir Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Rudojo, priimtas į valstybinę tarnybą ir gavo valdovo dvarionio pareigas. Už parodytą ištikimybę 1579 m. mūšyje prie Pskovo ir Didžiųjų Lukų miestų 1580 m. valdovas Steponas Batoras jį skyrė vienu iš savo sekretorių, o 1581 m. jam buvo suteikta ir didžiojo kunigaikščio kanceliarijos raštininko pareigybė. Po 1548 m. sėkmingai įvykdytų taikos derybų su Maskva pripažinti Leono Sapiegos diplomatiniai gebėjimai. 1585 m. Leonas Sapiega dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių, būdamas beveik 28 metų, paskirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleriu. Po valdovo Stepono Batoro mirties rėmė Žygimanto Vazos kandidatūrą. 1588 m. išleista Trečiąjį Lietuvos Statutą patvirtinanti privilegija buvo didelis Leono Sapiegos laimėjimas. 1589 m. Leonas Sapiega paskirtas į aukščiausias valstybines pareigas, tapo kancleriu. Leono Sapiegos politiniai tikslai buvo išsaugoti Lietuvos lygiateisę padėtį unijoje su Lenkija. Dėl Žygimanto Vazos pretenzijų į Švedijos sostą 1599 m. kilo karas su šia valstybe. Leonas Sapiega iš savo asmeninių lėšų mokėjo kariuomenei, ši gynėsi nuo Švedijos. 1621 m. pradėjo eiti Vilniaus vaivados pareigas, o tikėdamasis jo pagalbos valdovas Vladislovas Vaza paskyrė garbaus amžiaus Leoną Sapiegą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiuoju etmonu. Leonas Sapiega pritarė 1596 m. Lietuvos Brastos bažnytinei unijai ir stengėsi ją įgyvendinti. Jis artimai bendravo su valdovu ir šio aplinka. Po 1610 m. gaisro rūpinosi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų remontu ir atnaujinimu. Yra žinoma, kad Leonas Sapiega 1623 m. birželio 5 d. gavo valdovo padėkos raštą už rūpestį valdovės gyvenimo sąlygomis. Per archeologinius tyrimus rūmų teritorijoje rasta koklių su Leono Sapiegos herbu ir 1616 m. data.
Leonas Sapiega pavaizduotas pasisukęs šonu, su šarvais. Portretas ovalo formos. Antrame plane, viršutiniame kairiajame kampe, matyti paveikslas su mūšio vaizdais. Įrašas po portretu: LEO SAPIEHA ARCHICANCELLARIVS PALATINVS / Vilnensis, Magni Ducatus Lithuaniae Supremu Belli Dux.
Medžiagą parengė Toma Zarankaitė-Margienė
Fotografas Mindaugas Kaminskas
Panaudota literatūra
Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės... Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai. Tarptautinės parodos katalogas / The Crosses Stand for Virtue, the Arrow for Victory... The Sapiehas – Statesmen, Art Patrons and Collectors. International exhibition catalogue / Krzyże znaczą cnotę, a Strzała zwycięstwo... Sapiehowie – mężowie stanu, mecenasi sztuki i kolekcjonerzy. Katalog międzynarodowej wystawy, sudarė / compilers / opracowanie V. Dolinskas, B. Verbiejūtė, Vilnius, 2012.
Lazutka S. Leonas Sapiega. Gyvenimas, valstybinė veikla, politinės ir filosofinės pažiūros, Vilnius, 1998, p. 22–119.
Ragauskas A. „KONSTANCIJA Habsburgaitė (Konstancja Habsburżanka, Rakuszanka)“, in: Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmai. Biografinis žodynas. Elektroninė knyga, Vilnius, 2010, p. 282.
